Eismo saugos ekspertai pabrėžia, kad svarbus yra ne tik atšvaito ar kitos šviesą atspindinčios priemonės turėjimas, bet ir žinojimas, kaip šias priemones teisingai naudoti.
Lemtingi 50 metrų
Kaip tvirtina Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugos ekspertė Gražina Macevičienė, nors per pastarąjį dešimtmetį įprotį dėvėti atšvaitą išsiugdė nemaža dalis Lietuvos gyventojų, visgi keliuose pėsčiųjų be atšvaitų ar šviesą atspindinčių priemonių dar pasitaiko.
Labiausiai, pasak Kelių direkcijos atstovės, stebina gyventojų įsitikinimas, kad atšvaitą reikalinga dėvėti tik tamsiu paros metu. Vis dėlto, prastą matomumą nulemia ne tik ankstyvos rudens ar žiemos sutemos, tačiau ir lietus, dulksna, sniegas ar rūkas. Vairuotojas sunkiai įžiūrėti pėsčiąjį gali ir tuomet, jei diena itin apniukusi ar lietinga.
Tyrimai rodo, jog be atšvaito, tamsiai apsirengęs ir neapšviestu keliu einantis pėsčiasis net kelis kartus labiau rizikuoja pakliūti į eismo įvykį, nei pėsčiasis su savimi turintis šviesą atspindinčių priemonių.
Tamsiuoju paros metu, taip pat esant blogam matomumui, be atšvaito einantį pėsčiąjį vairuotojas, įsijungęs artimąsias šviesas, pastebi per vėlai, paprastai visai prie jo priartėjęs, t. y., iki jo likus vos 30–50 metrų.
Tikimybės, kad vairuotojas spės sustabdyti automobilį, išvydęs pėsčiąjį be atšvaito – deja, bet praktiškai nėra.
Jei automobilis važiuoja 90 kilometrų per valandą greičiu, jo stabdymo kelias, esant geroms eismo sąlygoms, yra apie 70 metrų. Tad tikimybės, kad vairuotojas spės sustabdyti automobilį, išvydęs pėsčiąjį be atšvaito – deja, bet praktiškai nėra.
Svarbu atminti ir tai, kad rudenį ir žiemą kelio danga dėl lietaus, sniego ar plikledžio gali būti slidi. Slidi kelio danga reiškia, jog automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis, o tokiu atveju laiku sustabdyti automobilį būna dar sudėtingiau. Tuo tarpu, jei pėsčiasis turi teisingai uždėtą ar prisegtą atšvaitą, artimosios automobilio šviesos vairuotojui pėsčiąjį leis pamatyti iki jo likus apie 150 metrų, o ilgosios – net iš 300–400 metrų atstumo. Tuomet tam, kad būtų išvengta nelaimės, pakaks tik prilėtinti greitį ir saugiai prasilenkti.
Jei atšvaitas paslėptas – jis tikrai nesaugo
Kaip pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė, kelyje pėstiesiems būti prisisegus atšvaitą – tikrai neužtenka. Tam, jog atšvaitas „atliktų savo darbą“, jis turi būti segimas teisingai.
Tam, jog atšvaitas „atliktų savo darbą“, jis turi būti segimas teisingai.
Kad atšvaitas būtų naudojamas teisingai – pakanka atminti vos kelias paprastas taisykles. Pirmiausia, einant užmiestyje kaire kelio puse (kaip nurodyta KET), atšvaitas turi būti segimas ar kitaip pritvirtintas dešinėje pėsčiojo pusėje, automobilio žibintų aukštyje – taip uždėtas atšvaitas atspindės automobilių žibintų skleidžiamą šviesą, kurią galės pamatyti iš priekio atvažiuojantis transporto priemonės vairuotojas. Jei atšvaitas juostinis – jį reikėtų dėvėti ant dešinės rankos, truputį aukščiau rankos riešo.
Papildomai atšvaitą reiktų pritvirtinti ir ant dešinės kojos, kiek aukščiau kelio. Ant kuprinės ar rankinės segamas atšvaitas turėtų laisvai švytuoti, kad jį apšviestų automobilio žibintų šviesos. Vaikams atšvaitai ant drabužių turėtų būti pritvirtinti maždaug suaugusio žmogaus kelių aukštyje.
Vieno atšvaito gali ir nepakakti
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė G. Macevičienė pažymi, kad atšvaitus ir kitas šviesą atspindinčias priemones pėstiesiems reikia rinktis apdairiai. Pirmiausia, būtina įvertinti eismo sąlygas, kuriomis teks keliauti iš vienos vietos į kitą.
Jei kelias gerai apšviestas, eismo sąlygos užtikrina gerą matomumą bei kelyje yra įrengti šaligatviai, pėstiesiems užtenka turėti atšvaitą. Kas kita, jei važiuojamoji kelio dalis yra neapšviesta, jei kelyje nėra įrengto šaligatvio, kuris užtikrintų didesnį pėsčiojo ir vairuotojo saugumą. Tokiu atveju, vien atšvaito neužtenka, rekomenduojama rinktis ir kitas saugumą kelyje garantuojančias priemones: ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, neštis šviečiantį žibintą.
Renkantis atšvaitą, anot pašnekovės, labai svarbu, kad atšvaitas būtų kokybiškas. Ar atšvaitas toks, ar gerai atspindi šviesą, patikrinti gana paprasta, jį tamsoje apšviečiant žibintuvėliu.
Pėstiesiems derėtų atminti, kad atšvaitai nėra ilgaamžiai – jų tarnavimo laikas varijuoja nuo 2 iki 3 metų. Greitesniam atšvaitų susidėvėjimui įtakos turi lietus, tiesioginiai saulės spinduliai, temperatūrų pokyčiai.
Kuo ilgiau atšvaitas būna apšviestas tiesioginių saulės spindulių, tuo trumpesnis jo tarnavimo laikas. Jei šviesą atspindinčios detalės yra integruotos į drabužius, avalynę ar kuprinę – jų tarnavimo laiką sutrumpinti gali dažnesnis skalbimas ar cheminis valymas.
