Nedaugelis vairuotojų žino, kad padvigubinus greitį, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus! Kad esant šlapiai kelio dangai, stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h greičiu, gali būti 50 m ilgio, o padidinus greitį iki 60 km/h (skirtumas beveik nepastebimas), stabdymo kelias pailgėja iki 72 metrų!
Apklausos ir realybė
Prieš kelis metus D. Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai automobilių keleivių jaučiasi nejaukiai, kai vairuojantis draugas ar šeimos narys važiuoja per dideliu greičiu. Bet tuo pat metu beveik 30 proc. keleivių tokioje situacijoje nieko nesakytų – tyrėjams jie pareiškė, jog nepatogu prašyti artimo ar pažįstamo žmogaus sumažinti greitį, keisti vairavimo stilių.
Apie panašų tyrimą Lietuvoje neteko girdėti, tačiau 2022 metų birželio – liepos mėnesiais atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa parodė, kad 20 proc. vairuotojų mano, jog užmiesčio keliuose, kur leistinas yra 90 km/h greitis, jiems didžiausias saugus greitis yra100 km/h, o greitį virš 100 km/h renkasi 3 proc. apklaustų vairuotojų. Ar ši apklausa atspindi realią situaciją? Spręskite patys. Galite net atlikti mažą eksperimentą: važiuokite gana judriu užmiesčio keliu, leidžiamu 90 km/h greičiu ir pasižiūrėkite, kiek automobilių jus aplenks.
Jei kalbėtume apie gyvenvietes, tai pusę (49 proc.) vairuotojų kaip saugų didžiausią greitį miesto keliais nurodė 50 km/val., o 43 proc. apklausų dalyvių manė, kad nežymus greičio viršijimas mieste yra pakankamai saugus.
Pernai metais skelbti Transporto kompetencijų agentūros atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad net 53 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį, o miestų gatvėse beveik 64 proc. vairuotojų važiuoja didesniu nei leistinu greičiu.
Bet imkime kitą skaičių – eismo įvykių, kuriuose žmonės žuvo arba buvo sužeisti, statistiką. 2022 metais net 48 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonės, priežastimis buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas.
Miestų gatvėse beveik 64 proc. vairuotojų važiuoja didesniu nei leistinu greičiu.
Taigi greičio viršijimas yra labai rizikingas. Kartu su saugaus greičio nepasirinkimu, Lietuvoje tai yra pirma pagal dažnumą vairuotojų sukeltų avarijų priežastis. Svarbu prisiminti, kad saugus greitis dažniausiai būna mažesnis už leistiną maksimalų arba jam lygus.
Per didelis greitis – pavojingesnis nei manoma
Greičio viršijimo neturėtume laikyti įprastu reiškiniu ir jį pateisinti. Jis kelia pavojų daugelio žmonių saugumui. Todėl, jei esame keleiviai, visada turėtume atkreipti vairuotojo dėmesį, kad jis viršija greitį. Ir nepainiokime reagavimo į pavojingas situacijas su artimo ar pažįstamo žmogaus vairavimo stiliaus komentavimu. Nereikalingi patarimai ar garsiai išsakomas nepasitenkinimas vairavimo stiliumi gali sukelti vairuotojo susierzinimą, kas taip pat turi neigiamos įtakos vairavimo saugumui. Tačiau perspėjimas dėl per didelio greičio yra ne vairavimo stiliaus komentavimas, o rūpestis dėl saugumo.
Ar esate saugus vairuotojas?
Dauguma vairuotojų, jau po kelių mėnesių nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo, pradeda jaustis užtikrintai prie vairo, pervertina savo galimybes, pamiršta pagrindines saugumo taisykles, be reikalo rizikuoja, dažnai viršija leistiną greitį, pamiršta, kad yra ne tik leistinas, bet ir saugus greitis. Sukėlę avarinę situaciją jie dažnai ieško kaltų ne savyje, o kituose. Vieniems tai praeina, nes patirtis viską sustato į savo vietas, kiti taip ir lieka amžinai „žali lapai“, nepaisant , kad automobilį vairuoja ilgus metus, per tą laiką nuvažiavo šimtus tūkstančių kilometrų.
Šiuolaikiniai automobiliai galingesni, tylesni, jų stabdžių sistemos ir vairo mechanizmai efektyvesni, be to automobiliuose yra įvairiausių vairuotojų pagalbos sistemų (stabdžių antiblokavimo, traukos kontrolės, elektroninė stabilumo, automatinio stabdymo ir t.t.), tad atrodo, kad galima būtų važiuoti greičiau, o leistinas greitis, tiek mieste, tiek užmiestyje galėtų būti didesnis. Tačiau prisiminkime, kad Lietuvoje pagrindinė eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, priežastis yra greitis ir viskas bus aišku. Beje, kai kuriose kitose šalyse, kad ir kaimyninėje Lenkijoje, kurios keliais važiuojame į Vakarus, greičio viršijimas nėra pirmaujanti eismo įvykių priežastis – ji antroje vietoje.
Ekspertai teigia, kad greičio problemą galėtų sumažinti ne tik mokymas kelių eismo taisyklių irelementarios vairavimo technikos, bet ir padėjimas būsimiems vairuotojams suvokti savo vaidmenį kelyje, atsakomybę ir gresiančius pavojus. Daugelis vairuotojų net neįsivaizduoja, kaip jie elgtųsi kelyje, patekę į grėsmingą situaciją. Paprastai visi tyrimai, kad ir kokioje šalyje jie būtų atlikti, rodo, kad vairuotojai yra geresnės nuomonės apie savo vairavimo įgūdžius, nei yra iš tikrųjų. Per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, neva, per kelis vairavimo metus įgytu meistriškumu, geru automobiliu, tarsi leidžia važiuoti greičiau, nes juk situacija valdoma. Ar tikrai?
Veiksmingiausia priemonė – reali situacija
Patirtis rodo, kad bandymai drausminti per greitai važiuojančius, pavyzdžiui, siunčiant jiems įspėjimus ar net reikalaujant padengti dalį per susidūrimą apgadintos transporto priemonės remonto išlaidų, situacijos iš esmės nepakeičia. Pasirodo, kad pati veiksmingiausia priemonė – vairavimo įgūdžių tobulinimas, lavinimas. Kartais tai padeda net mokymai, kurie vykdomi net pasitelkiant žaidimo formą.
Mokymų pradžioje daugelis vairuotojų ne ilgai trukus supras, kad jie nėra tokie vairavimo meistrai, kaip mano esantys. Tam daug nereikės, tik poros užduočių: išvengti kliūties važiuojant slidžia danga ir sustabdyti prieš netikėtai atsiradusią kliūtį. Tokios užduotys akivaizdžiai parodo daugumos vairuotojų, net ir turinčių ilgametę patirtį, sugebėjimus. O juk situacija nėra paini: vairuotojas žino, kad turės stabdyti ir kad, esant tam tikram greičiui, vietos (stabdymo kelio) tikrai užteks.
Staiga jis pamato kliūtį arba gauna signalą stabdyti. Ką daro dauguma vairuotojų? Per švelniai spaudžia stabdžių pedalą, o jei automobilis su mechanine greičių dėže, neretai pamiršta sankabos pedalą.
Mokymų pradžioje daugelis vairuotojų ne ilgai trukus supras, kad jie nėra tokie vairavimo meistrai, kaip mano esantys.
Vairavimo ekspertai teigia, kad tokie mokymai yra kur kas svarbesni už mokymąsi dinamiškai įveikti posūkius, ar suvaldyti slystantį automobilį, nes kur kas svarbiau išmokti atpažinti potencialiai pavojingas situacijas ir jų išvengti. Instruktoriai teigia, kad panašių mokymų metu dažnai tenka pradėti nuo pagrindų, teisingos sėdėsenos prie vairo, blogų įpročių, kaip leistino maksimalaus greičio viršijimo ar saugaus greičio nepasirinkimo, atsikratymo. Kokie rezultatai? Vairuotojai, praktiškai suvokę, kad apie save galvojo geriau, kad ekstremalioje situacijoje nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio, paprastai vairuoja ramiau, lėčiau ir atsargiau, rinkdamiesi greitį dažniau atsižvelgia į sąlygas. Kas įdomiausiai, pokyčiai įvyksta iš karto.
Sutartis galioja visiems
Eismo įvykių pasekmės ypatingai didele dalimi priklauso nuo automobilių judėjimo greičio susidūrimo metu. Važiuojant per dideliu greičiu, sunkiau suvaldyti transporto priemonę, todėl padidėja eismo įvykio rizika. Taigi viskas glaudžiai susiję: didėja rizika, sunkesnės pasekmės.
Transporto priemonės greitis eismo įvykio metu gali būti lemiamas pėstiesiems. Visada reikia įvertinti, kad eisme dalyvauja daug skirtingo tipo eismo dalyvių, kurių judėjimo greičiai ir kryptis gerokai skiriasi, o kuo didesnis skirtumas – tuo skaudesnės pasekmės. Tai elementarios tiesos, kurios neturėtų iš galvos išgaruoti net tada, kai sėdime prie techniškai pažangaus, efektyvaus ir įvairiausiomis pagalbos sistemomis apginkluoto automobilio vairo.
Nelaimingų atsitikimų priežastys slypi ne automobilyje, o pačiuose žmonėse (jų temperamente, kaip jie susidoroja su stresu, kognityviniuose gebėjimuose, kaip juos veikia esama situacija). Tyrimai rodo, kad žmogaus, kelio ir transporto priemonės santykyje apie 90 proc. atveju kaltas būna žmogus. Ne automobilis nesugebėjo sustoti, o mes nepasirinkome saugaus greičio, nelaiku pradėjome stabdyti. Neretai greičio viršijimo priežastis yra ir agresyvumas, noras pasirodyti, pojūtis tarsi esi aukščiau socialinėje hierarchijoje jei ką nors nugali (net ir kelyje vykstančiose varžybose, kurios egzistuoja tik mintyse).
Mūsų elgesį kelyje reguliuoja labai aiški sutartis – Kelių eismo taisyklės. Susitariame, kad bus taikomi tam tikri apribojimai, vien tam, kad eismas būtų saugesnis ir labiau nuspėjamas, tvarkingesnis. Šie apribojimai galioja visiems be išimties, o ne tik kitų automobilių vairuotojams, kurie, pasak vienuolikoje ES šalių atliktų tyrimų, vertinami kaip neatsakingi, įsitempę, agresyvūs, pavojingi. Tas pats tyrimas parodė, kad, būdvardžiai, perteikiantys tiesą apie save jau kitokie: atsargus, santūrus, mandagus, neagresyvus. Deja iš tokio palankaus savęs vertinimo neišplaukia, kad apribojimai taikytini tik kitiems, pavojingiems. Tad mažinkite greitį – dažniausią eismo įvykių priežastį.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
