„Stabdymo kelias, – paaiškino pašnekovas, – yra atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas arba moderni automobilio kelio stebėjimo sistema pamato kliūtį – iki visiško automobilio sustojimo. Teoriškai kalbant, tai reikėtų vadinti sustojimo keliu.“
Svarbiausia – vairuotojo reakcija
Paklaustas, nuo ko priklauso stabdymo kelias, doc. V.Žuraulis paaiškino: „Stabdymo, o tiksliau – sustojimo kelio ilgis priklauso nuo kelių dedamųjų: vairuotojo, automobilio būklės ir kelio sąlygų.“
Anot pašnekovo, svarbiausia šios sistemos dalis – vairuotojas, nes būtent nuo jo priklauso kaip greitai pastebėjus kliūtį automobilis pradės lėtėti, siekiant išvengti galimo pavojaus.
Doc. V.Žuraulio žodžiais tariant, žmogaus gebėjimas kuo anksčiau numatyti galimą pavojų ir į jį sureaguoti bei imtis automobilio stabdymo veiksmų, dažnai nulemia tam tikros avarinės situacijos likimą.
„Ši grandis veikia ankstyvojoje stabdymo stadijoje, kol automobilio greitis dar nemažėja. Tai reiškia, kad per kiekvieną sekundės dalį jis vis dar nuvažiuoja labai ženklų atstumą iki kliūties, todėl savalaikis galimo pavojaus suvokimas ir greita vairuotojo reakcija yra tokie svarbūs.
Pavyzdžiui, automagistralėje važiuojant 130 km/val. greičiu vos per sekundę nuvažiuojama 36,1 metro.
Pavyzdžiui, automagistralėje važiuojant 130 km/val. greičiu vos per sekundę nuvažiuojama 36,1 metro. Vėliau seka vairuotojo veiksmai spaudžiant stabdžių pedalą, kur taip pat svarbu ryžtas, greiti ir konkretūs veiksmai – greitas kojos perkėlimas nuo akceleratoriaus ant stabdžių paminos lemia nuvažiuojamo kelio ilgį. Toliau avarinio stabdymo atveju, šiuolaikiniame automobilyje, vairuotojo veiksmai yra tik laikyti stipriai nuspaustą stabdžių paminą, nors tam tikrais atvejais reikalinga koreguoti važiavimo trajektoriją vairu“, – išsamiai paaiškino doc. V.Žuraulis.
Svarbi automobilio techninė būklė
Anot jo, efektyvus stabdymo kelias ir eismo saugumas labai priklauso ir nuo automobilio būklės. Pašnekovas teigė, kad stabdžių sistemos techninė būklė vertinama ne vien pagal stabdžių kaladėlių ar diskų nudilimo lygį, vamzdelių, žarnelių ar kreipiančiųjų elementų būklę. Ne mažiau svarbūs ir kiti aspektai: stabdžių skysčio lygis ir jo savybės, elektroninių stabdymo sistemų būklė.
„Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai įrengta nebe viena, vairuotojams gerai žinoma, antiblokavimo sistema (ABS), bet ir papildomos elektroninės sistemos, pavyzdžiui, stabdymo paruošimo, stabdymo jėgos sustiprinimo ar reguliavimo atskiriems ratams sistemos. Visų šių elementų darbas turi reikšmės stabdymo efektyvumui ir stabdomo automobilio stabilumui“, – pabrėžė jis.
Doc. V.Žuraulio teigimu, kitas labai reikšmingas kriterijus – automobilio sąveika su kelio danga. Anot jo, svarbiausia yra transporto priemonės padangų tipas, būklė ir kelio danga.
„Sezoną ir realias gamtos sąlygas atitinkančios padangos bei gera jų būklė yra itin svarbu norint ne tik efektyviai stabdyti, bet ir stabiliai, saugiai važiuoti. Kelias yra tas kriterijus, kurio vairuotojas negali tiesiogiai paveikti, tačiau privalo atsižvelgti į jo būklę ir atitinkamai važiuoti. Stabdymo efektyvumas priklauso nuo to ar važiuojama lygia ir sausa, ar provėžota bei šlapia asfalto danga. Akivaizdu, kad skiriasi sukibimas važiuojant asfaltu, žvyrkeliu ar grindiniu – visa tai vairuotojas privalo įvertinti“, – paaiškino VGTU docentas.
Nuolat tobulinamos modernios stabdymo sistemos
Paklaustas, kokios šiuolaikinėse transporto priemonėse taikomos sistemos gali padėti sumažinti stabdymo kelią, pašnekovas atsakė: „Be anksčiau minėtų, nauji automobiliai turi avarinio stabdymo sistemas, kurios savarankiškai nuolat stebi atstumą iki priekyje esančio automobilio ar kitos kliūties, pavyzdžiui, pėsčiojo ar dviratininko.“
Tokia sistema, įvertinusi, kad atstumas iki kliūties mažėja per greitai, apie tai vairuotoją įspėja garsiniu bei vaizdiniu signalu.
Doc. V.Žuraulis paaiškino, kad tokia sistema, įvertinusi, kad atstumas iki kliūties mažėja per greitai, apie tai vairuotoją įspėja garsiniu bei vaizdiniu signalu. „Toliau nesiimant stabdymo veiksmų, – sakė jis, – sistema automatiškai pradeda stabdyti ir, priklausomai nuo važiavimo greičio, tą daro pakankamai efektyviai. Važiuojant užmiestyje didesniu greičiu, ji gali automobilį sulėtinti, o miesto sąlygomis, reikalui esant, agresyviai stabdo iki visiško sustojimo.“
VGTU docento teigimu, tokios sistemos yra nuolat tobulinamos siekiant kuo tiksliau ir anksčiau identifikuoti kliūtį bei įvertinti kelio dangos būklę. Tam pasitelkiamos vaizdų analizės technologijos ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys algoritmai.
Paprašytas įvardyti pagrindines stabdant daromas klaidas, doc. V.Žuraulis pastebėjo, kad dažniausiai tinkamai neįvertinama kelio būklė ir eismo sąlygos bei pridūrė: „Vairuotojai dažnai neatsižvelgia į paros ar metų laiką ir vairuoja tokiu pat stiliumi, pavyzdžiui, nuo priešais esančio automobilio laikosi tokio pat atstumo, nors kelias gali būti slidus arba žiemą pasirenka tokį greitį, kokį renkasi ir vasarą. Tokiais atvejais, deja, kiekviena kliūtis – pėsčiasis ar į kelią staiga išbėgęs laukinis gyvūnas tampa neįveikiama, dramatiškas pasekmes lemiančia kliūtimi.“
Branginkime gyvybę. Mažinkime greitį
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
