Daugeliu atvejų pagrindinė priežastis yra neatsakingas eismo dalyvių elgesys – netinkamas pavojaus įvertinimas, dėmesio stoka ar kelio ženklų nesupratimas.
Skubėjimas ir dėmesio stoka provokuoja pažeidimus
Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra pastebi, kad didesnė dalis vairuotojų prie pervažų elgiasi atsakingai, laikosi kelių eismo taisyklių. „Vis dėlto, – sako jis, – kasdienė rutina kai kurių vairuotojų dėmesį išblaško, todėl jie paprasčiausiai neįvertina aplinkybių.“
Kasdienė rutina kai kurių vairuotojų dėmesį išblaško, todėl jie paprasčiausiai neįvertina aplinkybių.
Pavyzdžiui, krovininės transporto priemonės spūsties metu, vos tik pakilus pervažos užtvarui, skuba pravažiuoti, neįvertindamos, kad, jei spūstis buvo iki pervažos, bus ir už jos, tad, nors jos ir labai skuba patekti į kitą pervažos pusę, dalis transporto priemonės lieka ant bėgių besileidžiant užtvarui ir skambant garsiniam signalui, įspėjančiam apie netrukus pasirodysiantį traukinį.
Pasak R.Kemzūros, pasitaiko ir tokių situacijų, kai vairuotojai tiesiog neatkreipia dėmesio į šviesoforo signalą. „Kai pradeda mirksėti raudonos spalvos šviesoforas, įspėjantis apie tuoj užsidarysiančią pervažos užtvarą, vairuotojai vis tiek bando „pralįsti“ arba pradeda automobiliu judėti per anksti, užtvarai nepakilus. Skubėjimas, nesusikaupimas dažniausiai ir išprovokuoja vairuotojų pažeidimus“, – sako R.Kemzūra.
Dar viena aplinkybė, kuri neleidžia sutekti viso vairuotojo dėmesio į eismą – automobilio salone garsiai leidžiama muzika. Ji, nors ir skamba maloniai ausiai, artėjant traukiniui gali būti paskutinė, girdėta gyvenime. Aukštas garsinis fonas salone ne tik blaško dėmesį, bet ir neleidžia išgirsti artėjančio traukinio signalo.
Drausmė ir budrumas – gyvybės sargai
Nuošalesnėse ir mažesnio intensyvumo pervažose vairuotojai elgiasi dar atsainiau.
„Atokesnėse, miškingose vietovėse prie geležinkelio pervažų dažniausiai nėra nei šviesoforų, nei pakeliamų užtvarų, o tik sustoti liepiantis „STOP“ ženklas, kurį labai dažnai vairuotojai ignoruoja, – sako R.Kemzūra, - to daryti nereikėtų, nes tokiose vietose matomumas paprastai būna sudėtingas, nelaimę nesunku prisišaukti pačiam. Kelio ženklai pastatyti ne šiaip sau, jie įspėja, kur ir kada reikia sustoti, kad įsitikinti, ar neartėja traukinys ir kirsti bėgius yra saugu.“
R.Kemzūra pastebi, kad vietovėse, kur nėra asfalto dangos, rajoniniuose keliuose, kuriuos kerta pervaža, vairuotojai iš įpratimo vairuoja nesidairydami, nes mano žinantys, kuriuo būtent metu traukinys pravažiuos, tačiau, sako jis, gyvenimas rodo, kad per didelis pasitikėjimas savimi vairuotojus ir pražudo.
„Laikytis kelių eismo taisyklių ir išlikti budriems bei atidiems – paprasta, bet esminė taisyklė, užtikrinanti jūsų pačių saugumą eismo atkarpose, kuriose sutinkate traukinį“, – sako R.Kemzūra.
Kontrolė – ir baudomis
Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, įvažiavimas į pervažą degant draudžiama šviesoforo signalui gali užtraukti baudą iki 280 Eur, taip pat gresia ir teisės vairuoti atėmimas iki 6 mėnesių.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ prevencijos vadovas Rolandas Šlepetys sako, kad šiuo metu inicijuojami administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai dėl baudų nedrausmingiems vairuotojams ir pėstiesiems – siekiama jas didinti. „Aišku, sakome, kad baudomis neišspręsime klausimo, aš irgi visų pirma esu už švietimą, tačiau turime imtis ir tokių priemonių“, – sako R.Šlepetys.
Pasak R.Šlepečio, piniginės drausminimo priemonės duoda rezultatų, tačiau didelė dalis vairuotojų vis dar suinteresuoti ne savo saugumu, o kuo greitesniu kelionės tikslo pasiekimu.
„Stengiamės kovoti ir su nekantriais vairuotojais. Kai kuriose pervažose yra įrengtos kameros. Beje, jos įrengtos ir kiekviename traukinyje. Filmuotą medžiagą mes analizuojame ir atrenkame tuos nekantriausius vairuotojus, kirtusius pervažą esant raudonam signalui, – sako R.Šlepetys. – Dabar turime susitarimą su Kelių policija ir per mėnesį kokius tris kartus išsiunčiame medžiagą, kurioje užfiksuota apie 15–20 automobilių. Tada policija sprendžia klausimą – nusižengė jie ar nenusižengė, ir, jei yra už ką, tokį vairuotoją baudžia.“
Nors kirsti geležinkelio pervažą nėra sudėtinga, nesilaikant taisyklių iki nelaimės – vienas žingsnis.
Pagrindinės taisyklės
Nors kirsti geležinkelio pervažą nėra sudėtinga, nesilaikant taisyklių iki nelaimės – vienas žingsnis. Svarbu nepamiršti kelių pagrindinių taisyklių:
- Automobilio vairuotojas VISADA privalo praleisti traukinį
- Baltas mirksintis signalas LEIDŽIA važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos nevažiuoja traukinys (prieš pervažą reikia sustoti)
- Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai DRAUDŽIA eismą per geležinkelio pervažą
- Praleisdamas traukinį (taip pat kai per pervažą važiuoti draudžiama) turite sustoti prieš STOP liniją, STOP ženklą, užtvarą arba ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.
- Važiuoti per pervažą galima tik įsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad draudžiama pervažiuoti geležinkelį tam neskirtose vietose; apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio; įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas, savavališkai užtvarą pakelti arba įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, priversianti sustoti pervažoje; lenkti pervažoje likus 100 metrų atstumu iki jos; sustoti ir stovėti pervažoje arba 50 metrų atstumu iki ir už jos.
Jei nutiko taip, kad priverstinai sustojote geležinkelio pervažoje (ant bėgių), privalote nedelsdamas išlaipinti keleivius; imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančio traukinio mašinistui.
