Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai neseniai atliko tyrimą, įžvelgiantį autonominio transporto grėsmę, rašo Autoblog.com. Tiksliau, ne paties transporto, o jo valdytojo – žmogaus. Juk kokia nors būtybė vis tiek turės sėdėti prie vairo ir prisiimti teisinę atsakomybę nutikus eismo įvykiui.
Jau šiandien „Audi“, „Mercedes-Benz“, „Tesla“, „Volvo“ ir kiti gamintojai turi sistemas, kurios nereikalauja įsikišti vairuotojui: automobilis pats kontroliuoja akceleratorių, stabdį, išlaiko trajektoriją vienoje eismo juostoje ir gali persirikiuoti. Tačiau dabar autonominės technologijos gali veikti tik ribotą laiką – pavyzdžiui, 15 sekundžių, po kurių primygtinai prašoma vairuotojo uždėti rankas ant vairo. Jau kitąmet turėtų būti pristatyti pirmieji serijinės gamybos automobiliai, kurie vairuotojo prisilietimo, jeigu keliaujama automagistrale, nereikalaus neribotą laiką.
Išskyrus vieną atvejį: kai eismo situacija taps tokia, su kuria pats robotas nesusitvarkys. Tuomet vairuotojas privalės perimti automobilio valdymą į savo rankas – kaip rašoma automobilių dokumentacijoje, „in case of emergency“.
Sautamptono universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį siekė išsiaiškinti autonominio automobilio valdytojo, staiga turinčio perimti vairavimo funkcijas, reakcijos laiką.
Tyrimo imties dydis – 26 žmonės, vyrai ir moterys, 20–52 metų amžiaus. Jie turėjo sėdėti autonominiame automobilyje, judančiame 70 myl./val. (112 km/val.) greičiu ir iš anksto nežinomu laiku perimti transporto priemonės valdymą. Žmonės tuo metu, kai turėjo perimti automobilio valdymą, darė įvairiausius dalykus, nuo žiūrėjimo į kelią iki laikraščio skaitymo.
Tyrimo rezultatai mokslininkų nenudžiugino: tam, kad visiškai perimtų automobilio kontrolę (visų pirma – išgirstų įspėjimo signalą, o tada taisyklingai uždėtų rankas ant vairo, kojas – ant pedalų ir žiūrėtų į kelią), žmonės užtruko nuo 2 iki net 26 sekundžių. Tiek laiko truko žmonės, kurie žiūrėjo į kelią. Skaičiusių laikraštį ar užsiėmusių kitais reikalais laikas ne itin skiriasi – nuo 3 iki 21 sekundės.
Abiejų kategorijų žmonių reakcijos mediana – atitinkamai 4,56 ir 6,06 sek.
Važiuojant 112 km/val. greičiu, per sekundę automobilis nukeliauja maždaug 31 metrą, tad mažiausiai du žmonės iš 26 simuliatoriuje nuvažiavo mažiausiai pusę kilometro, kai transporto priemonė nebuvo kontroliuojama.
Net ir skaičiuojant medianas, vidurkius ar mažiausias reikšmes, Sautamptono universiteto tyrimo rezultatai neskamba patraukliai: geriausią reakciją turėjusio žmogaus „automobilis“ nuvažiavo daugiau nei 60 metrų nekontroliuojamas.
Studijos išvadose rašoma, kad automobilių gamintojai turėtų montuoti sistemas, atpažįstančias, kada automobilio valdytojas visiškai nekreipia dėmesio į kelią – pavyzdžiui, kai užsnūsta.
