Tokiomis sąlygomis ne tik ilgėja kelionės laikas, bet ir dažniau įvyksta eismo nelaimės. Tačiau šiems iššūkiams galima pasiruošti – ekspertai pataria, ką padaryti iš anksto, kaip vairuoti saugiai spūstyse ir kaip racionaliai reaguoti į avariją, kad nebūtumėte kliūtimi kitiems.
Pasiruošimas – pirmas žingsnis į ramybę
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis primena, kad tikroji eismo įvykio valdymo sėkmė prasideda dar namuose.
„Rekomenduoju namuose užpildyti bandomąją eismo įvykio deklaraciją – nesvarbu, ar tai būtų popierinė, ar elektroninė forma. Elektroninę mokomąją versiją galite rasti LR transporto priemonių draudikų biuro svetainėje. Tai paprastas žingsnis, tačiau jis suteikia didesnį pasitikėjimą savimi, kai realioje situacijoje tenka imtis veiksmų“, – pataria A. Žiukelis.
Jeigu renkatės popierinę formą, ekspertas siūlo automobilyje turėti jau iš dalies užpildytą deklaraciją – vairuotojo ir transporto priemonės duomenys nesikeičia, todėl iš dalies užpildytą formą galima paruošti iš anksto.
A. Žiukelis taip pat primena apie dar kelis svarbius pasiruošimo aspektus, kurie gali padėti išvengti nemalonumų kelyje.
„Planuokite savo kelionės laiką ir stenkitės išvykti anksčiau, ypač jei kelionė vyksta intensyvaus eismo metu. Venkite kelionių tamsiu paros metu, ypač užmiestyje, kur matomumas yra ribotas, o sąlygos gali būti pavojingesnės. Taip pat prieš kelionę patikrinkite savo automobilio būklę – padangų slėgį, alyvos lygį, apšvietimą ir kitus esminius techninius dalykus. Tai paprasti, bet būtini veiksmai, kurie padės išvengti nemalonių situacijų, kaip, pavyzdžiui, gedimų kelyje“, – teigia A. Žiukelis.
Atidumas kamščiuose – mažos klaidos su didelėmis pasekmėmis
Kai spūstys tampa neišvengiamos, vairuotojai dažnai praranda budrumą, o tai, anot vairavimo mokytojos ir saugaus eismo ekspertės Olgos Židovlenkovos, yra didelė klaida.
„Atrodo, kad eismas juda taip lėtai, kad nereikia ypatingo dėmesio. Tačiau būtent tada ir įvyksta avarijos. Dažnai žmonės nesureaguoja, kai automobilis prieš juos staiga stabdo arba paskutinę akimirką persirikiuoja į kitą juostą“, – pastebi O. Židovlenkova.
Pasak jos, svarbiausia yra stebėti ne tik priešais esantį automobilį, bet ir tai, kas vyksta prieš jį. Kartu ji primena, kad posūkių signalai yra būtinas įrankis kiekviename manevre: „Aplink jus esantys vairuotojai negali atspėti, ką darysite. Jei norite persirikiuoti – parodykite tai iš anksto.“
Ji pabrėžia ir savitarpio pagarbos principą, kuris turėtų galioti net spūstyse. Įleisti automobilį iš besijungiančios juostos ar aplenkti kliūtį gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau toks elgesys palaiko tvarką ir padeda sklandžiam eismo judėjimui.
Kaip elgtis, jei įvyko avarija?
Nors avarijos niekas nelaukia, jų tikimybė spūstyse išauga. Pirmasis žingsnis tokioje situacijoje, anot O. Židovlenkovos, yra užtikrinti savo ir kitų saugumą.
„Įjunkite avarinius žibintus ir, stovėdami lauke, būtinai apsivilkite ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę. Kai temsta taip anksti, būti matomam yra būtina. Taip pat svarbu vengti stovėti tarp dviejų susidūrusių automobilių. Kita transporto priemonė gali atsitrenkti į stovintį automobilį ir prispausti jus“, – pabrėžia vairavimo mokytoja.
Ekspertė pataria būtinai nufotografuoti įvykio vietą: ne tik automobilius ir jų pažeidimus, bet ir jų padėtį kitų objektų – ženklų, pastatų, stulpų ar medžių – atžvilgiu. Tai pravers tiek pildant deklaraciją, tiek tuo atveju, jei vėliau kiltų ginčas dėl įvykio aplinkybių.
Kada reikalinga policija?
Policija primena, kad įvykus eismo įvykiui kelyje, policija kviečiama tik tada, kai jo metu sužeidžiamas arba žūsta žmogus arba dalyviai nesutaria dėl avarijos aplinkybių. Būtent antrasis atvejis, anot ekspertų, dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios situacija užsitęsia.
A. Žiukelis pabrėžia, kad dažnai policijos kvietimo galima išvengti šaltai ir objektyviai vertinant situaciją bei pripažįstant, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio. Deja, pasitaiko atvejų, kai pareigūnai kviečiami visiškai be reikalo – tiek įvykio kaltininkų, tiek kito eismo dalyvio iniciatyva.
„Kartais policija kviečiama dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo arba asmeninių ambicijų. Vieni siekia papildomai „paauklėti“ kitą vairuotoją, net jei šis pripažįsta savo kaltę, kiti griebiasi pareigūnų kaip paskutinio šiaudo, tikėdamiesi, kad kaltininko statusas bus peržiūrėtas jų naudai. Toks elgesys tik sukelia papildomų eismo trikdžių ir dar labiau apsunkina situaciją“, – sako ekspertas.
Pasak jo, reikėtų susitaikyti, kad avarijos – tai tiesiog gyvenimiškos situacijos, su kuriomis gali susidurti bet kuris vairuotojas. Vietoje priimtas šaltas ir logiškas sprendimas padės išvengti bereikalingo laiko gaišimo.
„Jei kyla abejonių dėl to, kuris vairuotojas kaltas, visada galima paskambinti patyrusiems, KET gerai išmanantiems artimiesiems – šeimos nariams, draugams – ir su jais pasitarti. O jei tokios pagalbos neturite, rekomenduoju kreiptis į policiją, kurios darbuotojai padės objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą“, – pataria BTA atstovas.
Kada galima patraukti automobilius?
Taip pat svarbu žinoti, kada ir kaip galima patraukti automobilius iš įvykio vietos, kad būtų galima atlaisvinti eismo srautą, teigia ekspertas.
„Elektroninė deklaracija yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų, kurios gali atsirasti pildant popierinę deklaraciją. Tačiau svarbu žinoti, kad naudojant el. deklaraciją automobilių patraukti negalima, kol nėra užpildyta visa deklaracija“, – pabrėžia A. Žiukelis.
Jei naudojate popierinę deklaraciją, automobiliai gali būti patraukti iš įvykio vietos anksčiau, tačiau tik užpildžius pagrindinę informaciją.
„Prieš patraukdami automobilius, nufotografuokite įvykio vietą ir užpildykite svarbiausias deklaracijos dalis: įvykio datą, laiką, aplinkybes, eismo įvykio schemą, automobilių ir vairuotojų duomenis bei nurodykite, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio. Likusią informaciją, pavyzdžiui, draudimo bendrovės duomenis, galite užpildyti jau patraukę automobilius į saugią vietą, pavyzdžiui, kelkraštį“, – paaiškina ekspertas.
Anot eksperto, užpildyti deklaraciją ir tik tuomet patraukti automobilius būtina tam, kad būtų išvengta tyčinių manipuliacijų arba netyčinių klaidų, kurios dažnai kyla dėl streso ir emocijų: „Šaltas protas tokiose situacijose yra jūsų didžiausias sąjungininkas.“
