Bet dar didesnė bėda – spūstis didinantys smulkūs techniniai įvykiai, susidūrimai. Apie spūsčių priežastis jau kalbėta ne kartą.
Pati didžiausia tragedija – dėl spūsčių (o gal dėl vairuotojų išsiblaškymo?) įvykstančios didelės avarijos. Tuomet scenarijus būna toks: dideliu greičiu atlekiantis auomobilis rėžiasi į spūstyje stovinčią koloną. Puikus (tiksliau, labai blogas) pavyzdys – avarija, įvykusi kelyje Klaipėda–Palanga.
Ketvirtadienį Klaipėdos aplinkelyje, važiuojant Palangos kryptimi, moters vairuojamas automobilis „Nissan Juke“ trenkėsi į sunkvežimį „Scania“. Spūstyje stovėjęs sunkvežimis apgadintas, moters automobilis sumaitotas. Vairuotoja išvežta į ligoninę.
Kokios tokių avarijų priežastys? Šiuo atveju pareigūnai kaip vieną iš versijų iškėlė žmogišką klaidą.
Tai nepriklauso nuo oro sąlygų?
„Lexus akademijos“ vadovas, vairavimo instruktorius Darius Grinbergas panašias situacijas komentuoja taip: spūstyse dažnai pasitaiko nedėmesingų vairuotojų, kurie, užsižiopsoję į savo telefoną, įvažiuoja kolegai į galą. Tai nepriklauso nuo oro sąlygų ir nutinka kasdien. Kelias dienas per metus Lietuvoje pasninga ir slidžios sankryžos nedėmesingiems vairuotojams tampa tikrais spąstais.
Jei gatvės nuklotos sniegu, būkite tikri, kad prieš sankryžas ar spūstyse rasite ne tik jo, bet ir ledo. Reikėtų iš anksto tam pasiruošti ir stabdyti gerokai anksčiau. Ir svarbiausia, jei vairuotojas vairuos, o ne užsiiminės keleiviui tinkančiais reikalais, avarijų išvengsime.
