„Pagal absoliučius avaringumo skaičius rizikingiausias miestas Lietuvoje – sostinė, čia įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Tačiau tai natūralu – čia intensyviausi transporto srautai, daugiausiai automobilių, jau neminint parkavimo ypatybių daugiabučių kiemuose ar prie didžiųjų prekybos centrų. Todėl nusprendėme apskaičiuoti santykinį avaringumo rodiklį tūkstančiui gyventojų ir duomenys atskleidė, kad daugiausia eismo įvykių šiemet buvo fiksuota turistų ir poilsiautojų pamėgtuose Trakų bei Molėtų rajonuose. Tuo metu Vilnius net nepatenka į rizikingiausių savivaldybių penketuką“, – sakė įmonės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Rizikingiausių savivaldybių penketukas – be sostinės
Draudimo bendrovės duomenimis, Trakuose tūkstančiui gyventojui šiais metais teko 57 eismo įvykiai, o Molėtuose – 38. Toliau rizikingiausių savivaldybių penketuke rikiuojasi Tauragė, Kaunas ir Raseiniai.
„Į akis krenta faktas, kad penketuke nėra tradiciškai avaringiausia teritorija laikomo Vilniaus, o abi „lyderiaujančios“ savivaldybės – itin pamėgtos šalies ir užsienio turistų. Vasara buvo šilta, daug žmonių laiką leido prie ežerų, gamtoje, tad tikimybė patekti į eismo įvykį čia buvo didžiausia. Džiugu, kad absoliuti dauguma fiksuotų įvykių – smulkūs ir nepareikalavę aukų“, – aiškino A.Žiukelis.
Toliau santykinai rizikingiausių savivaldybių penketuke rikiuojasi Tauragė, Klaipėda ir Raseiniai. Čia atitinkamai šiais metais tūkstančiui gyventojų teko 24 ir 23 eismo įvykiai. Tuo metu sostinėje tūkstančiui gyventojų teko vos 17 eismo įvykių.
„Klaipėdos avaringumas taip pat gali būti paaiškinamas išaugusiais prie jūros keliaujančių poilsiautojų srautais, taigi nulemtais sezoniškumo. Tuo metu Raseinių ir Tauragės situacija kelia nerimą – panašu, kad ryškėja teritorijos, kuriose vairuotojų kultūra dar atsilieka nuo šalies vidurkio, o kelių eismo taisyklių paisymas bei pagarba aplinkiniams eismo dalyviams pamirštama pernelyg dažnai“, – įsitikinęs specialistas.
Tai, kodėl tarp santykinai avaringiausių miestų nėra nei Vilniaus, nei Kauno, specialisto teigimu, galima paaiškinti ir infrastruktūriniais veiksniais.
„Didmiesčių gatvės, sankryžos nuolat perdaromos, tobulinamos ir pritaikomos dideliems eismo srautams, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiui. Tuo metu mažesniuose miestuose tendencija priešinga – beveik visus metus ten eismas mažas, gatvių, sankryžų pralaidumas apskaičiuotas ir paruoštos gana nedideliam transporto srautui. Bet štai, kai kelis mėnesius tie srautai staiga išauga kelis kartus, ir pasipila eismo įvykiai“, – aiškino A.Žiukelis.
Pagrindinis veiksnys – sezoniškumas ir išsiblaškymas
A.Žiukelio teigimu, bendrai avaringumo tendencijoms daug įtakos turi sezoniniai veiksniai bei vairuotojų išsiblaškymas.
„Sezoniškumas tikrai svarbus veiksnys. Štai ir dabar matome, kad žiemą, ypač prieš didžiąsias metų šventes, gatvėse prasideda chaosas, vairuotojai ne tik stringa spūstyse, bet ir, atrodo, pameta galvas. O tada prasideda ir avarijos, smulkūs eismo įvykiai. Vasarą tokia situacija persikelia į pajūrį, prie ežerų. Tai žinant visiems vairuotojams patarčiau apsišarvuoti kantrybe ir pakantumu vieni kitiems“, – sakė Ekspertizių skyriaus vadovas.
Pasak jo, daug įtakos avaringumo mažinimui didžiuosiuose miestuose turi ir eismo reguliavimo pakeitimai, bet absoliučios daugumos eismo įvykių būtų galima išvengti pasirinkus saugų greitį bei atstumą nuo kitų transporto priemonių ir daugiau dėmesio skiriant kelionių planavimui.
„Iš esmės didžiausios problemos kelyje prasideda nuo skubėjimo, bandymo būti gudresniam už kitus eismo dalyvius. O labai daug nelaimių galima išvengti tiesiog atidžiau planuojant laiką, galvojant ne tik apie save, bet ir apie kitus bei visą dėmesį koncentruojant į pagrindinę veiklą prie vairo – vairavimą“, – įsitikinęs A.Žiukelis.
