Lietuvos pakraštyje (tikslus vietovės pavadinimas neskelbiamas 15min skaitytojo prašymu) gyvenantis Tomas kreipėsi į redakciją, jo žodžiais, susidūręs su keista situacija. Jo žmona laukėsi trečiojo kūdikio. Šeima, anot Tomo, buvo iš karto nutarusi, kad gimdymas vyks ne artimiausiame didesniame mieste, bet Kaune. Kauno medikai gimdyvę prižiūrėjo visą nėštumo laikotarpį, tad ten ir buvo nuspręsta gimdyti.
Kadangi laukėme trečio vaiko, supratau, kad laiko daug neturime – važiavau greitai.
„Vieną rytą žmona pasakė, kad turime važiuoti. Sėdome į automobilį ir išlėkėme. Kadangi laukėme trečio vaiko, supratau, kad laiko daug neturime – važiavau greitai“, – neslėpė pašnekovas.
Prabėgus mėnesiui nuo šios istorijos, vyro namus pasiekė Kelių policijos pareigūnų laiškas su jo automobilio, važiuojančio gerokai greičiau, nei leidžiama, nuotrauka. Ten, kur buvo leistinas 70 km/val. greitis, vyras nufotografuotas važiuojantis 138 km/val. greičiu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Netikėta lengvata naudotų automobilių pardavėjams: ekspertai žada metalinių „frankenšteinų“ antplūdį
„Kelyje stacionaraus matuoklio nebuvo, greičiausiai nuotrauką padarė mobilus matuoklis. Iš karto paskambinau pareigūnams, paaiškinau, kokia situacija, pateikiau vaiko gimimą liudijančius dokumentus. Pasakiau, kad galiu ir atvykti, bet buvau patikintas, kad tai nėra būtina“, – pasakojo Tomas.
Jis neslėpė, kad vylėsi, jog bus atsižvelgta į situaciją ir teismas skirs švelnią bausmę arba baudos apskritai neskirs. Visgi buvo nuspręsta, kad dėl greičio viršijimo Tomas turėtų būti nubaustas 450 eurų bauda bei jam turėtų būti mėnesiui atimta teisė vairuoti.
Nesutinkantis su tokia bausme vyras sako, kad rengia dokumentus teismui ir sprendimą skųs. Pasak jo, Lietuvoje užtektinai daug atvejų, kai į analogiškas situacijas pakliuvę asmenys buvo nuo bausmės atleisti, įvertinus, kad Kelių eismo taisykles (KET) jie pažeidė, nes kitos išeities nebuvo. Kitaip tariant, remdamiesi būtinojo reikalingumo principais.
„Dar apsieičiau be teisės vairuoti mėnesį, tačiau 450 eurų bauda mūsų šeimai – pakankamai didelė finansinė našta“, – dėstė pašnekovas, atskleidęs, kad per pastaruosius metus jau buvo vieną kartą nubaustas už greičio viršijimą mieste.
Pusė minimalios – jei nenusižengęs
Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, akcentavo, kad įvertinti šio konkretaus atvejo pareigūnai negali. Visgi, pasak jos, nesutinkant dėl skirtos baudos, galima sprendimą skųsti ir kreiptis į teismą.
„Tokią teisę turi kiekvienas asmuo“, – pabrėžė pašnekovė.
Advokatas dr. Arnas Paliukėnas, vertindamas istoriją, akcentavo, kad garantijų, kieno naudai teismas išnagrinės bylą, nėra. Jis pastebėjo, kad skirdamas bausmę teismas parinko Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatytą mažiausią bausmę: 450 eurų baudą ir mėnesį be vairavimo.
Minėtame ANK straipsnyje nurodoma, kad, viršijus leistiną greitį daugiau nei 50 km/val., vairuotojams gali būti skirta 450-550 eurų bauda ir 1-6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Pradedantiesiems vairuotojams už tokį greičio viršijimą teisė vairuoti atimama 12-18 mėnesių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujovės, kurios laukia vairuotojų techninėje apžiūroje jau gegužės pabaigoje
„Jei būtų pagrindai administracinio nurodymo surašymui (ANK 610 str.), vairuotojas galėtų gauti pusę minimalios piniginės baudos. Tačiau jis negali būti surašomas, kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje“, – kalbėjo advokatas.
Kodekse – painiava
Kalbėdamas apie būtinojo reikalingumo principus, A.Paliukėnas neslėpė, kad padėtis – painesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui (ATPK), kurį dabar pakeitė ANK, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas buvo suprantamas kaip situacija, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui“, – ankstesnę teisės aktuose galiojusią sampratą citavo žinovas.
Kitaip tariant, aiškino A.Paliukėnas, bylos aplinkybės būtų tapusios įrodinėjimo klausimu: būtų reikėję įvertinti, ar buvo galimybė išsikviesti greitosios pagalbos automobilį, kodėl pasirinktos būtent Kauno klinikos ir kitos aplinkybės.
Visgi, įsigaliojus ANK, jame atsirado nauja nuostata, sakanti, kad privalomas būtinojo reikalingumo pagrindas – asmens neatsargumas. Kitaip tariant, pavojingą situaciją sukėlęs asmuo ją turėjo sukelti dėl neatsargumo, o ne dėl to, kad šitai buvo neišvengiama.
„Tai yra asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Tačiau šiandien nėra pakankamai teismų praktikos, kad būtų galima vienareikšmiškai pasakyti, kaip teismai vertintų šį būtinojo reikalingumo pagrindą“, – pastebėjo A.Paliukėnas.
Atvejų – ne vienas
Tokių atvejų, kai pareigūnų prašoma švelniau elgtis su į medicinos įstaigas skubančiais vairuotojais, Lietuvoje yra buvę. Pavyzdžiui, 2014 m. rugpjūtį Klaipėdos policijos vadovybė atsiprašė dėl patrulių, nubaudusių klaipėdietį, su gimdyve skubėjusį į ligoninę, už 20 km/val. greičio viršijimą. Tąkart buvo nuspręsta, kad policijos pareigūnai turėtų įvertinti situaciją iš esmės ir priimti tinkamus sprendimus, pvz., taikyti būtinąjį reikalingumą, atleisti nuo atsakomybės, organizuoti palydas iki medicinos įstaigų.
Šių metų kovą teismas išteisino draugę į ligoninę vežusį vairuotoją, policijos pareigūnų pripažintą chuliganu ir atėmusių teisę vairuoti. Tąkart Šilalės rajone taisomo kelio ruože vyriškis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau, kaip paaiškino vairuotojas, taip pasielgti jis buvo priverstas, mat besilaukianti draugė pasijuto prastai, tad bijodamas galimų komplikacijų vyras rizikavo. Policijos pareigūnai skyrė 470 eurų baudą ir 13 mėnesių atėmė teisę vairuoti.
Tačiau teismas nustatė, kad pareigūnai neįvertino visų aplinkybių ir skyrė per griežtą bausmę. Po teismo sprendimo vyrui buvo skirta 60 eurų bauda.
