Kodėl apskritai reikalingas vairuotojų bendravimas? Juk kiekvienas iš mūsų vairuoja užsidaręs savo automobilyje, savo pasaulyje. Vis tik visi esame viename kelyje, todėl vieno vairuotojo elgesys turi realią įtaką kitų vairuotojų saugumui, todėl abipusis supratimas yra būtinas.
Šviesos, garsas, gestai: ką leidžia taisyklės
Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad „įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.“
Kaip ir kada juos reikia naudoti, nusako XI skyriuje „Įspėjamieji signalai“ aprašyti ir rankomis rodomi signalai. Ar žinote, kad jei jūsų stabdžių žibintai neveikia, stabdymą reikia rodyti aukštyn iškelta ranka? Tiesa, KET taisyklėse mūsų rankoms skirta labai mažai dėmesio: jomis galima rodyti posūkius ir stabdymą. Ir nė žodžio apie kitus ženklus: įnirtingą mosikavimą rankomis, piršto prie smilkinio sukaliojimą, vidurinio piršto demonstravimą.
Kalbant apie garsą, eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad „gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio“. Taigi vairuotojas, besibarantis įnirtingu pypsėjimu („ei, ko žiopsai, žalia šviesa jau užsidegė!“, „ei, ko čia užlindai prieš nosį!“ ir pan.) arba draugiškai trumpu pyptelėjimu pasveikinantis šaligatviu einantį kaimyną, pažeidžia KET taisykles. Apie garsinio signalo naudojimą užmiestyje rašoma irgi nedaug – tik tiek, kad jį galima naudoti, norint įspėti lenkiamos transporto priemonės vairuotoją.
Šviesų naudojimas skyriuje „Įspėjamieji signalai“ nusakytas gana išsamiai, bet didesnė punktų dalis liečia posūkių signalų ir avarinių šviesų naudojimą. O štai apie mirksėjimą ilgomis šviesomis pasakyta aiškiai:
- draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį);
- norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas.
Pagrindinė žinutė: Aš suku!
Vienas iš pagrindinių pranešimų, kuriuos siunčiame kitiems vairuotojams, yra signalas, kad ketiname keisti judėjimo kryptį. Tai labai svarbus, su eismo saugumu susijęs pranešimas, deja, susidaro įspūdis, kad kai kuriuose automobiliuose perdegė visos posūkių lemputes arba nulūžo jų rankenėlė.
Gana dažnai vairuotojai posūkių signalus naudoja neteisingai. Mes signalizuojame, kad ketiname pasukti arba persirikiuoti. Būtent: signalizuojame apie ketinimą, o ne rodome patį manevrą. Tai reiškia, kad posūkio signalas turi būti įjungtas prieš manevrą. Dar daugiau, kad neklaidintume kitų, iš pradžių turime įsitikinti, kad planuojamas manevras yra įmanomas, ir tik tada įjungti posūkio signalą.
Susidaro įspūdis, kad kai kuriuose automobiliuose perdegė visos posūkių lemputes arba nulūžo jų rankenėlė.
Nors tai yra elementarios vairavimo kursų metu gaunamos žinios, bet kartais susidaro įspūdis, kad kai kuriems vairuotojams posūkio signalo naudojimas yra neįminta paslaptis. Jie neįsitikina, ar gali atlikti manevrą ir ar turi pakankamai vietos, todėl galiausiai užtveria kelią kitai transporto priemonei ir sukelia pavojų kelyje.
„Paskutinę akimirką nulenkta įspėjamojo posūkio signalo svirtelė ne tik sukelia kitų nepasitenkinimą, bet ir dažnai nepalieka laiko iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti ar išvengti susidūrimo. Tad neteisingai pranešus apie kelyje ketinamą atlikti veiksmą, gali likti kaltas pats, nors tam dažniausiai prireikia vaizdo registratoriaus ar eismą stebinčių kamerų įrašų“, – sako draudimo ekspertas Rimvydas Pocius.
Tinkamai signalu parodytas ketinimas yra labai svarbi informacija, vienas iš svarbiausių pamato, ant kurio statomas eismo saugumas, elementų. Todėl būtina išsiugdyti tinkamą įprotį ir viską daryti automatiškai.
Kiek šiemet matėte vairuotojų, kurie jus lenkdami įspėjo garsiniu ar šviesos signalu?
Aš lenkiu!
Lenkimas yra vienas pavojingiausių manevrų kelyje, todėl labai svarbu tinkamai apie jį signalizuoti kitiems. Posūkio signalo rodymas lenkimo metu turėtų būti savaime suprantamas, tačiau vien to neužtenka. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojas gali nepastebėti jūsų manevro ir pats pradėti lenkti priešais esančią kitą transporto priemonę. Tokioje itin pavojingoje situacijoje, susidūrimas dažnai neišvengiamas.
Tačiau KET taisyklės aiškiai sako: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą“. Tai kodėl nepasinaudojus šia vairuotojų kalbos galimybe? Paskaičiuokite, kiek šiemet matėte vairuotojų, kurie jus lenkdami įspėjo garsiniu ar šviesos signalu?
Draudimo ekspertas Andrius Žiukelis įvardija ir dar vieną su lenkimu susijusią problemą: „Dažnos situacijos, kai iš paskos važiuojantis automobilis aplenkia ir tuoj pat suka į kairę arba dešinę. Aplenktas vairuotojas būna priverstas staigiai stabdyti, bet rizikuoja ir lenkiantysis, nes akivaizdu, kad lenkiama spontaniškai, neįvertinant visų aplinkybių“. Kaip supratote, tokiu atveju jokia komunikacijos kalba jau nebepadės.
Vairuotojo balsas – garsinis signalas
Prieš daugelį metų kažkas sugalvojo paprastą ir veiksmingą vairuotojų bendravimo būdą – garsinį signalą. Praėjo daug laiko, bet vis dar nieko geresnio nesugalvota. Todėl garsinio signalo mygtuką rasite ant kiekvieno automobilio vairo, jis centre, didelis, kad visada pataikytumėte, net jei spausite delnu, išsigandę, pavojaus akivaizdoje.
Garsinis signalas dar nė vieno neperauklėjo, tik suerzino.
Garso signalas – tai mūsų balsas (greičiau – riktelėjimas), tačiau tai nereiškia, kad juo galite perdavinėti informaciją Morzės abėcėle ar nuspaudę iki dugno visą minutę rėkti. Garsinį signalą draudžiama naudoti užstatytose teritorijose, nebent kyla pavojus. Tačiau mūsų miestuose, ypač ten, kur judėjimas intensyvus, garsinis signalas naudojamas ir kai jokio pavojaus nėra.
Turbūt kiekvienas vairuotojas supranta, kad nereiktų piktnaudžiauti garsiniu signalu: kasdieniame vairavime tai reiškia, kad nepatartina juo sveikintis, kaip įprasta Pietų Europos šalyse, nepatartina laikyti ranką ant garsinio signalo ir nuolat jį spaudyti, kaip įprasta Azijos šalyse. Deja, labai daug vairuotojų, užsidarę savo plieninėse dėžėse, staiga įgyja norą skubinti, auklėti, bartis, ko viešumoje, išlipę iš automobilio, niekada nedarytų. Nusiraminkite, garsinis signalas dar nė vieno neperauklėjo, tik suerzino.
Ką sako ranka?
Užstatytose vietovėse, važiuojant mažesniu greičiu ir esant mažesniems atstumams tarp transporto priemonių, bendravimui gali būti naudojami įvairūs rankų ar galvos gestai ar net akių kontaktas, kas dažnai sėkmingai pakeičia šviesas ar garsinį signalą.
Rankos yra išraiškingi informacijos nešėjai – jomis galima rodyti, piešti ore. Pavyzdžiui, pakeldami ranką, galime atsiprašyti už klaidą arba padėkoti kitam vairuotojui, o parodydami kryptį, galime informuoti, kad įleidžiame kitą automobilį į pagrindinį kelią. Kai kuriose šalyse tam tikrais gestais ranka, kiti vairuotojai įspėjami, kad pamiršo įjungti savo automobilių žibintus.
Tačiau ne kiekvieną gestą verta naudoti. Nereikia įnirtingai mosikuoti rankomis, demonstruoti viduriniojo piršto, sukinėti pirštą apie smilkinį! Tokie judesiai paprastai sukelia priešingą efektą nei tikimasi: dažniausiai tai būna nereikalinga , smarkiai padidinanti įtampą kelyje. Kažkoks vairuotojas padarė nesąmonę, bet eismo įvykio išvengėte, vadinasi, įtampa kaip staigia pakilo, taip staiga ir nuslūgo – važiuojam toliau. Bet jei iškelsite ir demonstratyviai parodysite vidurinį pirštą, jūs vėl sukelsite naują įtampos bangą. Ar to reikia kelyje?
Vairuotojau, padėkokite!
Mandagumas tampa vis labiau paplitęs kelyje, juk manome, kad derėtų padėkoti kitam vairuotojui už tai, kad leido spūsties metu išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį ir pan. Ar jau spustelėjote pirštu avarinių šviesų mygtuką? Nors tai įprastas mandagių vairuotojų įprotis, bet, deja, Kelių eismo taisyklėse neminimas. Atvirkščiai, jei žiūrėtume tik įstatymo raidės, tai avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.
Beje, kai tikrai reikia avarinėmis šviesomis įspėti apie kliūtį ar pavojų, Lietuvos vairuotojai neretai nesivargina jas įjungti. Vokietijos, Austrijos, ir kitų vakarų Europos šalių automagistralėse privažiavus automobilių spūstį ir staigiai stabdant, visi vairuotojai įjungia avarinius signalus, kad perspėtų iš galo atvažiuojančius, jog greitis staiga labai sumažėjo, kad šie laiku pradėtų stabdyti. Lietuvos magistralėse taip elgiasi tik nedaugelis, tačiau padėtis tikrai keičiasi – vis daugiau vairuotojų avarinėmis šviesiomis praneša apie pavojų.
„Žmonės daugiau keliauja, mato geruosius pavyzdžius kitose šalyse, tad pokyčių Lietuvos keliuose tikrai yra. Palyginus, kokia vairavimo kultūra mūsų keliuose buvo anksčiau, o kokia yra dabar – matyti nemažas skirtumas“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Kad neklaidintume kitų, avarines šviesas reiktų naudoti kuo rečiau, o padėkoti ar atsiprašyti galima iškėlus ranką, galvos linktelėjimu.
Taigi jei pagal KET avariniai žibintai vairuotojų kalba reiškia pavojų, tai gal neturėtų būti naudojami kaip padėka ar atsiprašymas? Kai kurių šalių taisyklės iš tiesų tai draudžia daryti, tačiau mūsų šalies KET nustato tik kada privaloma įjungti avarines šviesas ir nieko nesako apie tai, kad trumpu avariniu šviesų mirktelėjimu negalima padėkoti ar atsiprašyti.
Vis tik, kad neklaidintume kitų, avarines šviesas reiktų naudoti kuo rečiau, o padėkoti ar atsiprašyti galima iškėlus ranką, galvos linktelėjimu. Kai kuriose šalyse padėkai naudojami posūkių signalai, t.y. ne įjungiant avarinį signalą, o pakaitomis įjungiant kairįjį ir dešinįjį posūkių signalus.
Nors vairuotojų kalboje išraiškos priemonių nedaug, ji nėra universali. Įvairiose šalyse papročiai skiriasi, kaip ir vairuotojų įpročiai. Kelių eismo taisyklės irgi ne visur vienodos. Jei mūsų šalyje įprasta sakyti „ačiū“ įjungus avarinius žibintus, nereiškia, kad tą patį šis veiksmas reikš Vokietijoje. Ten avarinių šviesų mirksėjimas reiškia tiesioginį pavojų ir gali priversti už jūsų važiuojantį vairuotoją staigiai stabdyti, kas gali sukelti susidūrimą.
Kaip įspėti kitus?
Gali pasitaikyti atvejų, kai reikės įspėti kitą vairuotoją apie pavojų. Paprasčiausias būdas tai padaryti – mirktelėti tolimomis šviesomis, tačiau taip, kad jų neakintume. Už akinimą gali būti skirta bauda. Senais laikais, kai policija vairuotojų tykodavo krūmuose, visi automobiliai smagiai mirksėdavo, perspėdami vieni kitus. Dabar ši praktika Lietuvoje nyksta: viena vertus, krūmuose niekas vairuotojų netyko, antra, yra daugybė sektorinių greičio matuoklių ir visų jų pradžią žymi ženklas. Trečia, vairuotojai vis labiau supranta, kad viršytas greitis yra pagrindinė avarijų priežastis, tad tolerancija greičio mėgėjams gerokai sumažėjusi.
Kai kuriose kitose Europos šalyse mirktelėjimai ilgomis šviesomis turi skirtingą prasmę: vienkartinis mirktelėjimas gali reikšti, kad su jūsų automobiliu kažkas negerai: pamiršote įjungti žibintus arba nuleido padangą. Dvigubas trumpas tolimųjų šviesų blyksnis dažniausiai reiškia įspėjimą apie policijos patrulį. O štai intensyvus atvažiuojančio automobilio ilgųjų šviesų mirksėjimas jau reiškia rimtą pavojų.
O kaip reiktų elgtis kai naktį iš priekio atvažiuojantis automobilis akina savo ilgomis šviesomis? Beveik visi mūsų vairuotojai elgiasi taip pat: trumpai mirkteli ilgosiomis šviesomis, kas reiškia prašymą perjungti šviesas. Tačiau KET nurodo visiškai kitą veiksmą: „akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį“. Šiuo atveju KET reikalavimas ir reali praktika labai skiriasi.
Kas svarbiausia
Niekada negalima pamiršti, kad tinkamas signalizavimas keičiant eismo juostą, sukant, aplenkiant, sustojant kelkraštyje ar staigiai stabdant susijęs ne tik su mūsų pačių, bet ir keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu. Todėl kelyje bendraukime užtikrintai, siųskime vieni kitiems aiškius signalus ir stenkimės juos suprasti. Tai bus naudinga mums visiems. Nepamirškime padėkoti, paprašyti, atsiprašyti, bet niekada nenaudokime agresiją išreiškiančių ženklų.
