Gausiai jų surengta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš geležinkelio pervažų Lietuvos geležinkelio ir policijos atstovai išdalijo daugybę skrajučių, mažiesiems – spalvinimo knygelių su taisyklėmis ir daugybę atšvaitų, praneša įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Policijos departamentas.
Benediktas Vanagas „lenktyniavo“ su traukiniu
Tačiau bene didžiausio rezonanso sulaukė lenktynininko Benedikto Vanago „lenktynės“ su traukiniu. Filmuota medžiaga plačiai paplito internete ir tapo bene žiūrimiausia prevencine „Lietuvos geležinkelių“ medžiaga.
Eksperimento metu pademonstruota, koks yra traukinio ir lengvojo automobilio stabdymo kelias pamačius staiga į pervažą išėjusį žmogų–manekeną.
Eksperimento metu pademonstruota, koks yra traukinio ir lengvojo automobilio stabdymo kelias pamačius staiga į pervažą išėjusį žmogų–manekeną. Deja, kaip parodė rezultatai, automobilio vairuotojas, važiuodamas 90 km/val. greičiu, gali sustoti prieš 50 metrų atstumu esančią kliūtį, o daug mažesniu greičiu važiuojančio – tik 50 km/val. – traukinio mašinistui reikalingas daug ilgesnis stabdymo kelias.
Pasitvirtino akivaizdi tiesa – žmogus prieš traukinį neturi galimybių išsigelbėti. O juk paprastai prekiniai traukiniai važiuoja 80 km/val., keleiviniai – net 120 km/val. greičiu. Žmogus retai įvertina faktą, kad įprastomis sąlygomis traukinio stabdymo kelias siekia bent kilometrą. Kaip teigė lengvąjį automobilį vairavęs lenktynininkas Benediktas Vanagas, net pats sunkiausias automobilis sustoja greičiau nei pats lengviausias traukinys.
Kaip pasakojo Vidaus administravimo ir saugos departamento direktorius Laurynas Grinevičius, saugos akcijos yra ypač svarbios – Lietuvoje yra 544 pervažos ir nėra metų, kad jose nenutiktų nelaimių. 2015 m. Lietuvos geležinkelių pervažose iš viso įvyko 6 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 3 pašaliniai asmenys, iš jų 2 traumuoti mirtinai ir 1 sužeistas. „Pagrindinė eismo įvykių geležinkelio pervažose priežastis – Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl neatsargumo ar tiesiog pervertinus savo galimybes, pavyzdžiui, įvažiavimas ar įėjimas į geležinkelio pervažą degant raudonam draudžiamajam pervažos šviesoforo signalui ir neįsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys„, – pasakojo bendrovės atstovas.
Tačiau pastaruoju metu eismo saugos būklė gerėja – tai lemia kiekvienais metais vykdomos prevencinės akcijos didžiausią rizikos laipsnį turinčiose geležinkelio pervažose, dalinamos atmintinės, taip pat skelbiami informaciniai pranešimai žiniasklaidos priemonėse, organizuojamos saugaus eismo pamokėlės vaikams Vilniaus geležinkelių muziejuje.
„Prevencinėmis priemonėmis siekiame, kad beprasmių žūčių pervažose šalyje visai nebūtų“, – tvirtino L. Grinevičius.
Pirmoji saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day) buvo paminėta 2009 metais. Projekte dalyvauja Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys.
