Vienintelis išlikęs BT-42 pavyzdys dabar eksponuojamas Suomijoje Parolos tankų muziejuje. Tai – įspūdinga vieta, kurioje istorinės karinės technikos mėgėjai tiesiog privalo apsilankyti. Ten galima apžiūrėti ir „Renault FT“ – pirmąjį modernų tanką pasaulio istorijoje, kuris tarnavo ir tarpukario Lietuvos ginkluotose pajėgose.
Sovietų sąjunga buvo viena iš Antrąjį pasaulinį karą pradėjusių šalių. Nors Antrojo pasaulinio karo pradžia laikoma 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją įvykusi Vokietijos invazija į Lenkiją, Sovietų Sąjunga į Lenkiją įsiveržė netrukus po to – jau rugsėjo 17 dieną. Kitas sovietų taikinys buvo Suomija, į kurią Sovietų Sąjunga pradėjo veržtis lapkričio 30-ąją. Šią invaziją tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip nelegalią ir išmetė Sovietų Sąjungą iš Tautų Lygos (Jungtinių Tautų pirmtakės). Taip Suomijoje prasidėjo Žiemos karas, kuris tęsėsi iki 1940-ųjų kovo 13 dienos.
Prieš Žiemos karą Suomija turėjo 32 tankus, nemažai prieštankinių ginklų ir ryžtą gintis. Nereikia nė sakyti, kad Suomijos užpuolikų gretose šarvuotos technikos buvo gerokai daugiau. Tačiau Raudonoji Armija prieš savo valią tapo viena iš pagrindinių Suomijos pajėgų rėmėjų – suomiai perėmė nemažai sovietinės technikos, įskaitant greituosius tankus BT-7.
BT-7, gamintas 1935-1940 metais, yra apie 14 tonų sveriantis tankas, galintis įsibėgėti iki 72 km/val. greičio (kai kurios modifikacijos spaudė visus 86 km/val.) Greitis ir buvo didžiausias BT-7 privalumas – sovietų kariai šiuos tankus naudojo kaip savotišką šarvuotą kavaleriją. Dabar 45 mm prieštankinis pabūklas atrodo silpnas, bet juk kalbame apie dar prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtą mašiną. Suomiams pavyko perimti nemažai sovietų BT-7 tankų, kurių jie po Žiemos karo, aišku, savo užpuolikams negrąžino.
