Lietuvos draudikų asociacija sako, kad aktyviausia laukinių gyvūnų migracija yra pavasarį ir rudenį. Ir jeigu praėjusiais metais incidentų užfiksuota apie 3000, šiemet tokių yra apie 3500. Kas lėmė tokį pokytį?
Anot asociacijos ekspertės I.Naraškevičiūtės-Kubilės, tam įtakos turi intensyvi miestų plėtra.
„Pastebimos tendencijos, kad labiausiai tie įvykiai yra aplink didžiuosius miestus. Kai vairuotojai vairuoja toliau nuo miesto, miškingose teritorijose, vertina riziką kaip didesnę, pasirenka saugesnį greitį. Dažniausiai fiksuojami arčiau miesto, bet kartu ir teritorijose, kurios turi didesnį gamtos plotą <...>, eismas labai intensyvus. <...> Daug gyventojų keliasi į priemiesčius, eismas intensyvėja, didėja ir susidūrimų“, – teigia ji.
[Kalbant] apie maksimalias žalas, šiais metais viena bendrovė klientui yra atlyginusi 14 tūkst., o kita 28 tūkst. eurų.
Atlygino 28 tūkst. eurų žalą
I.Naraškevičiūtės-Kubilė sako, kad dažniausiai susiduriama su stambiais arba vidutiniais kanopiniais gyvūnais – elniais, briedžiais, stirnomis ar šernais. Nelaimių fiksuojama ir į kelią išbėgus lapėm, kiškiams, paukščiams, ežiams. Pasak Draudikų asociacijos atstovės, reikia žinoti, kad nelaimės išlaidas draudimo bendrovės gali kompensuoti tik apsidraudus Kasko.
„Svarbu pažymėti, kad tokios žalos atlyginamos tik pagal Kasko draudimo sutartis“, – tvirtina specialistė.
Turintiems šį draudimą, pašnekovė teigia, dėl avarijos draudimo kompanijos yra išmokėjusios įvairių sumų. Susidūrus su stambiu gyvūnu kompensacija gali siekti ir 3 tūkst. eurų, su smulkesniu – apie 1,5 tūkst. eurų.
„Vidutiniškai žala siekia apie porą tūkstančių eurų. [Kalbant] apie maksimalias žalas, šiais metais viena bendrovė klientui yra atlyginusi 14 tūkst., o kita 28 tūkst. eurų“, – prideda I.Naraškevičiūtės-Kubilė.
Ką daryti nutikus nelaimei?
Draudikų ekspertės teigimu, dažnai nelaimės įvyksta prieš saulėtekį ar saulėlydį. Jeigu pastebėjote kelyje gyvūną ir apsidžiaugėte su juo sėkmingai prasilenkę, specialistė įspėja neatsipalaiduoti, mat būna, jog netrukus po to į kelia išbėga kitas gyvūnas ar banda.
I.Naraškevičiūtės-Kubilė teigia, kad jeigu dėl gyvūnų kelias tampa nepravažiuojamas, vertėtų geriau pasitelkti kantrybę, nei bandyti juos išbaidyti. Draudikų atstovės tikinimu, mirksėjimas šviesomis ar gąsdinimas garsu gali gyvūnus sujaudinti ir šie gali pasielgti neprognozuojamai.
O ką daryti nepavykus išvengti nelaimės?
„Jeigu susidūrėte su gyvūnu, svarbu žinoti, kad jokiu būdu negalima tiesiog palikti gyvūno ir nuvažiuoti. Tai gali būti sutraktuota kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – už tai gresia ir bauda, ir net teisės vairuoti netekimas. Svarbu skambinti bendruoju pagalbos numeriu, pažymėti įvykio vietą avariniu ženklu ir tiesiog atvykusi policija užfiksuos eismo įvykį, kas yra svarbu draudimo bendrovei. Ir, aišku, susisieks su medžiotojais ar sanitarinėmis tarnybomis, kurios pasirūpins nugaišusio gyvūno kūnu, jo pašalinimu nuo kelio“, – teigia I.Naraškevičiūtės-Kubilė.
