Iš eismo įvykio pasišalinę vairuotojai nurodo, kad dažniausiai jie sprunka tuomet, kai kliudo kitą automobilį, statydami transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučių, prekybos centrų, darboviečių (42 proc.). Dažna ir situacija, kuomet kliudomas kitas automobilis išvažiuojant iš automobilio stovėjimo aikštelės (42 proc.).
„Kartais tokį elgesį galima paaiškinti pasimetimu, kuomet vairuotojas sutrinka ir pasielgia lengvabūdiškai. Kartais – aplaidumu, kuomet iš automobilio išlipęs vairuotojas įvertina, kad žala nepadaryta. Tokios situacijos yra stresinės, tačiau draudikams, jei vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, stresas tikrai ne argumentas. Dar viena dažnai pasitaikanti situacija – per didelis pasitikėjimas ir skubėjimas, kuomet paliekamas raštelis apie eismo įvykį, pačiam kaltininkui pasišalinus“, – sako Raimondas Bieliauskas, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas. Jis pataria tokiose situacijose paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kartais tokį elgesį galima paaiškinti pasimetimu, kuomet vairuotojas sutrinka ir pasielgia lengvabūdiškai
Kodėl vairuotojai linkę nutylėti apie draudžiamąjį įvykį ir apie jį neinformuoja savo draudimo bendrovės? Dažniausiai jų nurodoma priežastis – susitariama su kitu eismo dalyviu dėl kompensacijos (61 proc.). Dažnas atvejis (28 proc.), kai randama apgadinta transporto priemonė, o kaltininkas būna pasprukęs – jei žala nedidelė, dalis vairuotojų linkę numoti ranka. 14 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų nurodė bijantys, kad padidės privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina.
Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad jei dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala, o nukentėjusio asmens tuo metu nėra, pažeidėjas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai – taigi nesvarbu, ar buvo apgadinta tvora, ar kitas automobilis, policiją iškviesti būtina. Taisyklėse nenumatyta, kad galima palikti įvykio vietoje raštelį su savo kontaktais, apie įvykį pranešti kitiems asmenims ir panašiai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasišalinimą iš įvykio vietos. Toks elgesys traktuojamas kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Už pabėgimą iš įvykio vietos gresia bauda nuo 868 eurų iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Tai dar ne viskas – pasekmių gali būti ir daugiau. R. Bieliauskas primena, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydį lemia veiksnių visuma. Vairuotojų pelnytos nuobaudos ir KET pažeidimų kiekis – svarbūs kriterijai nustatant ją, todėl eismo įvykį sukėlęs ir iš jo vietos pabėgęs vairuotojas susigadins savo draudimo istoriją ir už draudimo paslaugas ateityje mokės brangiau.
Kad didesnė draudimo įmoka yra gera priemonė drausminti KET pažeidžiančius ir avarijas sukeliančius vairuotojus pritaria beveik 75 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Apklausoje dalyvavę vairuotojai taip pat mano, kad efektyviai sudrausminti eismo dalyvius ir sumažinti avarijų skaičių padėtų skiriamos didesnės baudos, dažnesni kelių policijos reidai – šias priemones, kaip veiksmingas, įvardijo kas antras apklausos dalyvis.
Draudimo ekspertams nerimą kelia faktas, kad dar liko vairuotojų, kurie tyčia sukelia eismo įvykį, kad gautų išmoką. „Apklausos duomenimis, tokių buvo 2 proc. tarp visų sukėlusių avarijas. Tokie sukčiaujantys asmenys specialiai sumaitoja blogos būklės apdraustus automobilius, kad gautų išmoką. Paaiškėjus sukčiavimo faktui, jie ne tik negauna draudimo išmokos, tačiau dėl sukčiavimo būna patraukiami baudžiamojon atsakomybėn“, – apie padarinius perspėja „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas.
Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių. Eismo įvykių šalyse nuosekliai mažėja: jei prieš dešimt metų tūkstančiui transporto priemonių teko 3,8 tokių įvykių, tai pernai metais šis skaičius sumažėjo iki 2 eismo įvykių tūkstančiui automobilių.
Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, buvo atliktas spalio 17–lapkričio 2 dienomis. Tyrimo metu apklausta 18–74 amžiaus 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.
