Geležinkelio bėgių kirtimas, trumpinant kelią į miestą, parduotuvę ar mokyklą, Lietuvoje vis dar pavojingas įprotis. Žmonės dažnai nevertina artėjančio ar pravažiuojančio traukinio keliamos grėsmės, tuo tarpu traukiniams modernėjant ir didėjant jų greičiams, laiko pasitraukti nuo bėgių lieka vis mažiau.
„Traukinys nėra automobiliui tolygi transporto priemonė ir traukinio stabdymo kelias gali siekti net ir 1 kilometrą, tačiau ne vietoje kertantys geležinkelį apie tai net nepagalvoja Nors vienas traukinys jau pravažiavo,, kitu keliu gali atvažiuoti kitas, kuriuo nesimatė ar nesigirdėjo“, – geležinkelį kertančiųjų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas Deividas Skarupskas.
Pėstieji, o ypač su atžalomis geležinkelį kertantys tėvai ar seneliai, turėtų patys atminti ir dar savo mažiausiems priminti, kad ant geležinkelio skaldos, taip pat ir ant pačių bėgių galima lengvai paslysti, ypač esant drėgnam orui ar lyjant. Ypač pavojinga eiti per geležinkelio bėgius esant prastam matomumui, sutemus arba geležinkelį kertant kreivėje, dėl kurios artėjančio traukinio nesimato. O eiti per geležinkelio iešmus iš viso negalima, nes jie valdomi iš centralizuoto posto ir bet kada gali būti pervesti, todėl apie įstrigusį žmogų niekas nežinos., – šiuolaikiniai traukiniai rieda labai tyliai, todėl jų galima ir neišgirsti.
Įpročius reikia keisti
Įsitikinimas, kad taip vaikštau visą gyvenimą, keistinas. Taip pat geležinkelio negalima kirsti naršant telefone ar klausantis muzikos.
Naudodamasis dėmesį atitraukiančiomis technologijomis žmogus užsigalvoja, susikoncentruoja į muziką ar pokalbį, o ne į artėjantį traukinį.
Jei geležinkelį kertate dviračiu, motociklu ar automobiliu, turėtumėte žinoti, kad transporto priemonės ratai gali įstrigti tarp bėgių. Tokiu atveju žmogui reikia kuo greičiau pasišalinti, kad išvengtų susidūrimo su traukiniu. Tam skirtos tam pritaikytos vietos: pėsčiųjų tiltai, perėjos, požeminiai tuneliai, pervažos. Pastarąsias galima kirsti tik degant tai daryti leidžiančiam signalui ir, įsitikinus, kad traukinys neartėja. Be to, būtina sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti.
Pėsčiųjų saugumui – pėsčiųjų zonų
2,5 m nuo geležinkelio kelio kraštinio bėgio yra laikoma pavojinga geležinkelio zona, todėl vaikščiojimas čia draudžiamas bei laikomas pažeidimu. Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, taip pat teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų.
„Prie geležinkelio stočių tikrai galima pamatyti išmintus takus palei geležinkelio kelią, tačiau čia eiti gali tik geležinkelio darbuotojai. Nepaisydami įspėjamų ženklų „pašaliniams vaikščioti draudžiama“ ir neįvertindami realaus pavojaus, pravažiuojančio traukinio sukuriamo vėjo srauto būti parblokšti ant žemės, žmonės kasdien rizikuoja savo gyvybe“, – D. Skarupskas.
Pašnekovas primena ir apie elgesį peronuose – čia reikia stovėti saugiu atstumu nuo bėgių. Jo rekomendacijomis, kad pėsčiojo nepasiektų pravažiuojančio traukinio sukeltas oro srautas, reikėtų neperžengti keleivių perono kraštą žyminčios ištisinės linijos bei neiti prie traukinio, kol jis visiškai nesustojo.
Geležinkelio perėjoje pėstiesiems taip pat galioja konkrečios taisyklės: pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią traukiniui. Praleisdami artėjantį traukinį, pėstieji turi sustoti prieš geležinkelio perėjos arba pervažos šviesoforą su pėsčiųjų simboliu, pervažos šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio.
„Jeigu perėjoje yra numatyta geltona spalva pažymėta linija, skirta pėstiesiems sustoti ir praleisti traukinį – reikia sustoti prieš šią geltoną liniją“, – rekomenduoja pašnekovas.
