„Padidėjus eismo srautui policija imasi iniciatyvos pažiūrėti į vairuotojų elgesį gatvėse. Norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie elgiasi negražiai rytinio ir vakarinio piko metu, chuliganiškai vairuoja. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog policija dirba ir su nežymėtais automobiliais. Tai yra neviešas patruliavimas ir daugelis vairuotojų nepastebi šių automobilių. Tačiau yra tokių, kurie nuolat pažeidžia KET“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininkas Tadas Juozumas.
Antradienį pareigūnai skyrė dėmesį neviešam patruliavimui – vien Vilniaus apskrityje dirbo 6 policijos skiriamaisiais ženklais nežymėti automobiliai, kurie fiksavo įvairius pažeidimus, greičio viršijimo ir nedrausmingo bei pavojingo vairavimo atvejus.
„Žymėtą policijos automobilį pamatę vairuoja laikydamiesi KET, o nežymėto kartais nepastebi. Kartais sustabdžius vairuotoją užtenka prevencinio pokalbio, bet kartais tenka ir nubausti dėl pažeidimo. Visgi mes siekiame ne bausti, o skirti dėmesį, kelti sąmoningumo lygį“, – aiškino T.Juozumas.
Pasak viršininko, Vilnius pasižymi didesniu automobilių srautu – daugybė į sostinę atvažiavusių yra iš kitų miestų ar rajonų, čia daug studentų. Šie asmenys yra mažai susidūrę su Vilniaus eismo specifika, todėl neretai ir padaro KET pažeidimų.
Kaip teigia T.Juozumas, kiekviena apskritis turi ne vieną nežymėtą policijos automobilį su greičio matavimo įranga, kuri gali fiksuoti tiek vidutinį, tiek momentinį greitį. „Yra skeneriai, kurie skenuoja valstybinius numerius ir policijos pareigūnas iš karto mato, ar vairuotojas yra apdraudęs transporto priemonę privalomuoju draudimu, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą. Tai palengvina darbą policijos pareigūnui, jis iš karto gali nustatyti pažeidimą“, – LRT.lt komentavo T.Juozumas.
Pasak viršininko, policijos automobilių parkas dabar yra gerokai atsinaujinęs ir turi galingų automobilių, kurie gali pasivyti net ir greičiausius „lakūnus“. Tačiau nežymėti policijos automobiliai naudojami ne tik bėgliams vytis.
„Šie automobiliai naudojami ir tam tikrose kitose operacijose, palydose. O patruliuojant turime tam tikrus ruožus, kur šie automobiliai būna dažniau. Galiu išduoti paslaptį, kad ir žymėtuose policijos automobiliuose yra greičio kontrolė, taigi piliečiai, kurie pažeidžia Kelių eismo taisykles ir galvoja, kad už tai nereikės atsakyti, labai klysta. Ateityje piliečiai vis dažniau susidurs su tuo, sulaukdami pažeidimų“, – aiškino T.Juozumas.
Gali užfiksuoti ir pasivyti bet kurį pažeidėją
Nežymėtas policijos automobilis „Audi A6 quattro“ visuomenei buvo pristatytas praėjusių metų pavasarį ir tai yra vienas galingiausių policijos pirkinių. Kiekvieną savaitę šis automobilis atsiduria vis kitoje šalies vietovėje.
Šis sedanas ypatingas tuo, kad jame sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skenavimo įranga. Ji gali nuskaityti visų pravažiuojančių automobilių numerius ir iš karto atpažinti, kas važiuoja neturėdami galiojančios techninės apžiūros kortelės arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.
Klausiate, kam pareigūnams toks galingas automobilis? Su juo patruliuojantys pareigūnai pasakoja, kad šalies keliais 200 km/h greičiu skriejantys vairuotojai – jokia išimtis. Buvo atvejų, kai kelyje Vilnius–Panevėžys užfiksuotas automobilis, lėkęs 205 km/val. greičiu. Kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai buvo pagautas kelių pažeidėjas, skuodęs 195 km/val. greičiu. Tąkart sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas teisę vairuoti gavo tik prieš du mėnesius, tad jam leistinas greitis – 70 km/val.
Toks greitis pavojingas ne tik pažeidėjui, bet ir jį besivejantiems pareigūnams, todėl nuolat rengiami įvairūs mokymai. Mokymus organizuoja ir Kelių policija, ir Vadovybės apsaugos departamentas.
„Audi A6 quattro“ iš karto gali užfiksuoti kelias dešimtis greitį viršijančių automobilių, tačiau stabdomi tie, kurių greitis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ar važiuoja chuliganiškai. Visi kiti tiesiog užfiksuojami aparatūros ir pažeidimas keliauja į Kelių policiją.
Pareigūnai pasakoja, kad kelyje per dieną praleidžia ir po 12 valandų, todėl pažeidėjų būna ne 10 ar 20, o kartais šis skaičius perkopia ir šimto ribą.
Tuo metu Kauno pareigūnai prieš porą metų įsigijo „Škoda Octavia Scout“ su viena šiuolaikiškiausių greičio matavimo įrangų „Stalker Dual SL“. Automobilis aprūpintas garsiuoju radaru, kurio galimybės potencialius KET pažeidėjus verčia iš koto. Ekrane iš karto užfiksuojami net 32 automobiliai, judantys visomis kryptimis. Jų greitis nustatomas 2–3 kilometrų spinduliu. Tad staiga sulėtinti ar prasprūsti pro radaro akį, greičio ir chuliganiško vairavimo stiliaus mėgėjams nėra jokių šansų.
Pareigūnai dažnai sulaukia ir klausimų bei priekaištų, kam reikia vytis itin greitai skuodžiančius KET pažeidėjus – neva visiems būtų saugiau, jei bėglių pareigūnai nesivytų. Tačiau, kaip aiškina patruliai, neaišku, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar automobilį vairuoja blaivus vairuotojas – priežasčių, dėl ko nestoja bėgliai gali būti pačių įvairiausių. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams, pareigūnai privalo pasivyti automobilį ir jį sustabdyti.
Kaip atskirti nežymėtą policijos automobilį
Nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai. Jie apsirengę įprastomis uniformomis ir turi visą ekipuotę.
Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai.
Taip pat tokie automobiliai gale gali turėti skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo.
Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti.
Pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams.
Abejojantiems, ar juos tikrai stabdo policijos ekipažas, patariama skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais mūsų šalyje įvyko daugiau kaip 2 200 eismo įvykių, kuriuose žuvo 119 žmonių ir beveik 2 700 buvo sužeista, tarp sužeistųjų – 13 proc. nepilnamečių. Europos kelių policijos tinklo TISPOL duomenimis, Europos keliuose kiekvieną savaitę žūsta 500 žmonių, šis skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 2 procentais.
