Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad lyginant 2017 ir 2016 m. duomenis matyti, jog eismo įvykių dažnis padidėjo 4 proc.
„Didžiausią nerimą kelia pokytis garbaus amžiaus vairuotojų grupėje. 80 metų ribą peržengę vairuotojai tradiciškai priskiriami sezoninių vairuotojų grupei, kuri į kelius išrieda tik šiltuoju sezonu, bet panašu, kad ši grupė įpročius keičia. Jei keliai slidūs ir nesaugūs, noro kažkur važiuoti paprastai nekyla, tačiau pastarosios žiemos buvo itin šiltos. Esant neapsunkintoms eismo sąlygoms važiuoti pasitikrinti situacijos sodybose, soduose atsiranda ir daugiau reikalo, ir galimybių, tad tikėtina, kad senjorai jomis ir naudojasi“, – sako specialistas.
Jo teigimu, garbus vairuotojų amžius reiškia patirtį, tačiau ne tokį greitą reakcijos, susiorientavimo laiką, todėl senjorus kviečia būti ypač atsargiais ir budriais.
Nors pernai senjorai sukėlė vos 1 proc. visų eismo įvykių, jų avaringumo augimo tempas buvo sparčiausias.
Draudikų duomenimis, jauniausi vairuotojai (18–25 m.) 1,5 karto dažniau sukelia eismo įvykius nei bet kurios kitos amžiaus grupės vairuotojai.
„Deja, bet būtent 18–25 m. amžiaus vairuotojai vis dar dažniausiai patenka į eismo įvykius. Dėl to kalta patirties stoka, išsiblaškymas už vairo, taip pat ir greičio viršijimas bei pavojingas, rizikingas manevravimas“, – vardija A.Žiukelis.
Vilnius lyderis, vejasi Panevėžys ir Šiauliai
Dauguma eismo įvykių pernai įvyko didžiuosiuose miestuose. Pagal šį rodiklį dominuoja sostinė – pernai Vilniuje įvyko 20 proc. visų eismo įvykių. Kaune pernai įvyko apie 15 proc., o Klaipėdoje – 9,9 proc. eismo įvykių.
Įdomu tai, kad didžiausias eismo įvykių augimas praėjusiais metais užfiksuotas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Panevėžio mieste
„Būtent šie du regionai išsiskyrė eismo įvykių dažnio augimu. Šiaulių regiono vairuotojai į eismo įvykius pateko net 2,5 karto dažniau nei praėjusiais metais, o Panevėžio mieste avaringumas augo 30 proc. Čia jis statistiškai reikšmingas, bylojantis, jog vairuotojų neatidumas ar klaidos baigiasi jei ne tragiškai, tai nuostolingai“, – teigia specialistas.
Tiesa, yra miestų, kuriuose avaringumo tendencija mažėjanti – tai Mažeikiai, Kėdainių rajonas, Alytaus miestas ir rajonas, taip pat Trakų rajono savivaldybė.
Tikėtina, kad avaringumo pokyčiai yra labiau susiję su objektyvia situacija ir gyventojų skaičiumi toje vietovėje, o ne su vairavimo kultūros pasikeitimais.
„Tai patvirtina duomenys, kad trijuose didžiuosiuose miestuose būtinas ir vietos valdžios įsitraukimas koreguojant ar pertvarkant eismo schemas, atnaujinant sankryžas, bendrą eismo infrastruktūrą. Taip pat ieškoma patrauklių ir modernių būdų informuoti vairuotojus apie kliūtis, spūstis, skatinti pagarbą ir atsargumą kitų atžvilgiu“, – sako A.Žiukelis.
