Nors KET ir dabar numato tokį rekomenduojamą atstumą, pastebima, kad retas vairuotojas jo laikosi ir tai turi tragiškų pasekmių – praėjusiais metais šalies keliuose žuvo net 11 dviratininkų.
„Daugelis dviratininkų susiduria su tebevyraujančia pavojinga vairavimo kultūra ir kaskart važiuodami keliais rizikuoja savo gyvybe. Automobilių vairuotojai dažnai lenkia dviratininkus kelių ar keliasdešimties centimetrų atstumu – esant tokiam atstumui susidaro pavojingas oro srautas, kuris gali nublokšti dviratininką į kelkraštį, o kartais automobiliai netgi kliudo dviratininkus. Matome, kad esama rekomendacinio pobūdžio taisyklė nėra paveiki, padėtis nesikeičia jau ne vienerius metus, o to kaina – naujos žūtys ir traumos keliuose. Todėl siekiame spręsti šią problemą ir gerinti saugumą šalies keliuose, atsižvelgdami į gerąją užsienio praktiką“, – sako peticijos iniciatorės VšĮ „Minam 100“ vykdančioji direktorė, savanorė Loreta Šlėguvienė.
Užsienyje tokie ženklai – įprasta praktika
Pasak peticijos iniciatorės, Vakarų šalyse tokie ženklai, primenantys vairuotojams laikytis saugaus atstumo lenkiant dviratininkus, yra įprasti.
„Tikime, kad ir Lietuvoje jie pagerintų bendradarbiavimą tarp dviratininkų ir kitų transporto priemonių vairuotojų. Tokie ženklai galėtų atsirasti keliuose, kuriais dažnai važinėja dviratininkai. Jie padėtų perspėti vairuotojus, kad keliuose gali sutikti lėčiau važiuojančius dviratininkus, ir primintų, kaip saugiai juos aplenkti. Tai prisidėtų prie eismo saugumo ir sveikatingumo skatinimo“, – įsitikinusi L. Šlėguvienė.
Jai antrina ir garsus Lietuvos dviratininkas, pasaulio ir olimpinis čempionas Gintautas Umaras.
„Saugiausiai jaučiuosi mindamas Gran Kanarijoje – ten pastatyti ne tik ženklai, bet ir patys vairuotojai yra žymiai sąmoningesni. Net kai rodydavau, kad mane lenktų, kantriai laukdavo šimtaprocentinio matomumo ir nepradėdavo manevro, kol neįsitikindavo, kad gali tai padaryti saugiai, – pasakoja G. Umaras. – Manau, kad ir Lietuvoje dar turime daug erdvės ugdyti vairuotojų toleranciją dviratininkų atžvilgiu. Vairuotojai turi suprasti, kad vairuoja galingesnę transporto priemonę ir kad automobilis neturi tapti ginklu prieš kitą žmogų. Apskritai, turėtume išmokti dviratininkus automobiliu lenkti taip, kaip lenkiame motociklininkus – greta esančia eismo juosta. Tikiu, kad naujas ženklas padėtų ugdyti tokią praktiką“.
Jau pasirašė 3 tūkst. gyventojų
Peticijoje, kurią per porą savaičių jau pasirašė 3 tūkst. piliečių, teigiama, kad dviratininkai, kaip ir visi kiti eismo dalyviai, turi teisę į saugią aplinką keliuose, t.y. į saugų važiavimą dviračiu tiek dviračių takais, tiek ir važiuojamąja kelio dalimi. Kadangi Lietuvoje dviračių takai nėra įrengti daugelyje vietų, dviratininkams ir dviratininkų grupėms tenka važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, kas, lyginant su autotransporto vairuotojais, ženkliai padidina riziką būti sužeistam kelyje. Nepaisant to, kad dviratininkai laikosi visų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, šiai dienai dviratininkai yra bene pažeidžiamiausi eismo dalyviai, kadangi autotransporto priemones vairuojantys asmenys ne visada saugiu greičiu bei atstumu aplenkia dviratininkus.
Atsižvelgiant į tai ir prašoma įteisinti infomacinio 1,5 metro saugaus lenkimo kelio ženklą ir stendą.
Pirmieji ženklai įrengti savivaldybėse
L. Šlėguvienė teigia, kad idėja įteisinti tokį ženklą gyva jau kurį laiką, o jo įrengimu domisi ir savivaldybės.
„Iš tiesų sulaukiame skambučių iš savivaldybių, kurios norėtų tokį ženklą įrengti keliuose ypač – prasidėjus šiltajam sezonui, kai dviratininkų srautai keliuose išauga. Turime jau ir keletą savivaldybių – Vilniaus, Druskininkų, Molėtų, Ukmergės, kurios įsirengė šį stendą. Tiesa, toks ženklas dar svarbesnis užmiesčio keliuose, kur automobiliai važiuoja greičiau, tad ir tragiškų įvykių rizika – didesnė. O tam būtina jį įteisinti nacionaliniu mastu. Todėl ir kviečiame aktyvius piliečius, dviratininkus, atsakingus vairuotojus pareikšti pritarimą pasirašant peticiją“, – sako L. Šlėguvienė.
Tai, kad toks ženklas turėtų poveikį, įsitikinęs ir kasdien į darbą ir iš jo dviračiu vykstantis vilnietis Paulius Macijauskas.
„Kadangi daug važinėju visame Vilniaus mieste, galiu palyginti, kad Valakampiuose – kur yra pastatytas 1,5 m lenkimo kelio ženklas, vairuotojai atkreipia į jį dėmesį ir dažnas paiso tos rekomendacijos. Todėl manau, kad tokių ženklų turėtų būti daugiau ne tik miesto ribose, bet ir už miesto. Jeigu padidinsime dviratininkų saugumą keliuose, tai paskatins dar daugiau žmonių rinktis šią ekologiškesnę ir sveikesnę transporto priemonę“, – sako P. Macijauskas.
Dviratininkai pasidalino savo patirtimi
Ne vienas peticiją jau pasirašęs pilietis pasidalino ir savo patirtimi. „Pora atvejų buvo, kai kliudė pravažiuojanti mašina [mano] alkūnę, pritariu [peticijai] 100 proc.“, – rašė Lina.
Jai antrino ir pilietė Ieva: „Minu dviratį užsienyje dažniau negu Lietuvoje. Žinau, jog Lietuvoje turi būti pakitimai. Prisijungiu prie šios peticijos ir tikiuosi, jog žmonės greičiau suvoks, jog reikia gerbti dviratininkus. Automobilių vairuotojai yra tie patys dviratininkai... daug tokių žmonių supranta kas yra kantrybė ir vienas kito supratimas.. Tikiuosi, jog pastangos nebus veltui!“
Tuo tarpu P. Macijauskas iš asmeninės patirties įvardijo pagrindinius dviratininkų „paauklėjimo“ būdus, kuriuos taiko dalis automobilių vairuotojų. „Lenkimas dideliu greičiu neišlaikant atstumo, dviratininko kliudymas veidrodėliu – yra fiziškai kliudę mano dviratį ir mane patį, žodinės „pastabos“ necenzūrine leksika, apipurškimas langų skysčiu lenkiant – jei nepatenka skysčio į burną ar akis, o tik ant dviračio, laikai tai sėkminga diena“, – pasakoja P. Macijauskas.
