Šiaurinės miesto pusės gyventojams yra ko džiūgauti – visas tranzitinis eismas, važiuojantis iš Panevėžio pusės Kauno ar Minsko link, važiuos aplinkkeliu ir nesikratys centrinėmis miesto arterijomis. Netgi Naujamiestį, Užupį, Lazdynus ar Karoliniškes iš Pašilaičių ir aplinkinių rajonų patogiau pasiekti bus naudojantis aplinkkeliu, o ne Ukmergės bei Geležinio Vilko gatvėmis.
Santariškių, Jeruzalės ar Visorių gyventojai taip pat turi ne vieną priežastį laukti aplinkkelio: dėl smarkiai sumažėjusio srauto Laisvės prospektu ir Ukmergės gatve pagrindinė šių rajonų susisiekimo arterija, Geležinio Vilko gatvė, taip pat atlaisvės – dalis srauto bus nukrauta į gretimas gatves.
Tačiau nereikia būti dideliu specialistu, jog įžvelgtum grėsmę kitose vietose, ir tokių ne viena.
Bene labiausiai nuo išaugusio eismo srauto dusti turėtų Mokslininkų gatvė. Vos dvi eismo juostas turinčioje vienbučiais namais apstatytoje gatvėje šiandien kiekvieną rytą nutįsta kilometrinė transporto spūstis. Po vakarinio aplinkkelio atidarymo eismo srautas čia turėtų pakisti nežymiai, tačiau Vilniaus savivaldybė skelbė planus apie greta esančios Mykolo Lietuvio gatvės asfaltavimą. Pasirengimą šiam žingsniui rodo ir Ukmergės gatvėje suformuota keturšalė sankryža, kur šviesoforu bus reguliuojamas aplinkkeliu, Ukmergės ir Mykolo Lietuvio gatvėmis judantis eismo srautas.
Mykolo Lietuvio gatvė jungia Ukmergės g. su Mokslininkų g. (ji tęsiasi iki Geležinio Vilko g.) bei turi potencialą tapti intensyviausia atkarpa tarp vienų iš labiausiai apkrautų gatvių sostinėje: Geležinio Vilko ir Ukmergės.
Remiantis planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės poveikio aplinkai vertinimu, per artimiausią dešimtmetį šioje gatvėje numatomas eismo srautų padidėjimas 17 kartų: nuo 1 380 transporto priemonių per parą 2015-aisiais iki 23 100 – 2025-aisiais. Eismo srauto padidėjimas Mokslininkų gatve – nuo 19 tūkst. iki 26 tūkst.
Kita vieta – Oslo gatvė. Joje ties susijungimais su vakariniu aplinkkeliu automobilių eilės kiekvieną rytą nutįsta po kelis šimtus metrų. Tai – eismo srautas iš Pilaitės, Karoliniškių, Viršuliškių bei Lazdynų rajonų. Prie jų, tikėtina, prisijungs Pašilaičiai, Fabijoniškės ir dalis kitų šiaurinės miesto dalies gyventojų.
Galimai Oslo gatvės apgulčiai Vilniaus savivaldybė ruošiasi, tačiau jos pralaidumas šiuo metu – pakankamas. Kaip teigė mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, „rengiamas rezervinis priemonių planas, jeigu aplinkkelio prieigose ir jo apylinkėse bus didelis srautų padidėjimas – papildomos eismo juostos Oslo gatvėje ties įsijungimu į Vakarinį aplinkkelį“.
Oslo gatvė vėliau susijungia su Savanorių pr. žiedine sankryža. Rytais automobilių eilė nuo šios sankryžos nutįsta daugiau nei kilometrą, iki pat vakarinio aplinkkelio – galima prognozuoti, jog šios vietos apkrova padidės labiausiai. Tai bus ypač justi pirmaisiais mėnesiais, kol nesusiformuos reguliarūs transporto srautai.
Eismo srautas turėtų išaugti Justiniškių gatvės prieigose, ypač susikirtimuose su Pavilnionių ir Šešuolių gatvėmis. Planuojama, kad vakariniu aplinkkeliu per parą važiuos apie 45 tūkst. vilniečių automobilių ir dar 20 tūkst. tranzitinio transporto. Daliai Justiniškių gatvės prieigose gyvenančių žmonių vakarinis aplinkkelis taps patogiausiu keliu vykti į darbą.
Įdomus projektuotojų sprendimas yra rengti šviesoforu reguliuojamą sankryžą ties išvažiavimu iš Vilniaus, už Perkūnkiemio rajono. Čia susikirs iš Vilniaus Ukmergės gatve išvažiuojantys gyventojai, vakariniu aplinkkeliu miesto link judantis eismo srautas ir į visas tris puses (miesto, Ukmergės ir aplinkkelio) Mykolo Lietuvio gatve važiuojantys gyventojai.
Tai yra bene daugiausiai klausimų kelianti vieta. Po aplinkkelio atidarymo spūstys prie šios sankryžos neturėtų būti didelės, tačiau po Mykolo Lietuvio gatvės išasfaltavimo išvažiavimas iš Vilniaus per šias gatves gali būti sudėtingas.
