„Mūsų atliktas eksperimentas parodė, kad į spūstį patekę vairuotojai dažnai laikosi vadinamojo „eismo užtrauktuko“ principo – paslaugiai įleidžia kitą automobilį prieš save net tokiais atvejais, kai pagal Kelių eismo taisykles jiems tai daryti nepriklauso. Tai rodo, kad vairavimo kultūra šalyje pamažu gerėja – tokių eksperimento rezultatų tikrai nebūtume gavę prieš 15 ar 20 metų. Vairuotojai vis geriau supranta, kad per spūstis niekur nenulėksi, o eisme reikia bendradarbiauti su kitais vairuotojais, nes kitoje sankryžoje gali prireikti iš šalutinio kelio išsukti pačiam“, – sako „Lietuvos draudimo“, įgyvendinančio pykčio keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“, valdybos narys Raimondas Geleževičius.
Vairuotojai vis geriau supranta, kad per spūstis niekur nenulėksi, o eisme reikia bendradarbiauti su kitais vairuotojais
Bendrovės surengto eksperimento metu stebėta eismo situacija nereguliuojamoje Vilniaus ir Klaipėdos gatvių sankryžoje prie Vilniaus mokytojų namų, kur darbo dienos pabaigoje dažniausiai susiformuoja automobilių spūstis. Šios sankryžos ypatybė ta, kad važiuojantys Vilniaus gatvės dalimi, kur leidžiamas dvipusis eismas, ir norintys pasukti į dešinę, privalo duoti kelią automobiliams, įvažiuojantiems į Klaipėdos gatvę iš kairės pusės.
Vieną valandą trukusio stebėjimo metu per minėtą sankryžą pagrindiniu keliu pravažiavo daugiau kaip 300 vairuotojų. Net 65 proc. jų prieš save įleido bent vieną transporto priemonę iš šalutinės gatvės. Tiesa, likę 35 proc. vairuotojų tokio mandagumo nepademonstravo – jie vadovavosi pirmumo teise suteikiančia kelių eismo taisykle ir kitų spūstyje laukiančių vairuotojų neįleido.
Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad šio eksperimento rezultatai gali būti vertinami kaip teigiamas vairavimo kultūros Lietuvoje pokytis. „Tai, kad vairuotojai Lietuvoje tampa draugiškesni vieni kitiems, gali nulemti jų patirtis Vakarų šalyse, kur daugelis eismo dalyvių yra itin rūpestingi vieni kitų atžvilgiu. Šią patirtį jie bando taikyti ir Lietuvoje, o geras pavyzdys įkvepia vis daugiau žmonių“, – sakė E. Masalskienė.
Anksčiau „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa yra parodžiusi, kad geras elgesys kelyje gali tapti pavyzdžiu kitiems eismo dalyviams. Net 8 iš 10 apklaustų vairuotojų teigia, kad paslaugus kitų eismo dalyvių elgesys paskatina ir juos į priekį praleisti ar užleisti vietą kitam vairuotojui. Tik dešimtadalis vairuotojų nurodė, kad mandagus kitų elgesys neturi jokio poveikio jų vairavimo įpročiams.
Kaip pastebėjo E. Masalskienė, nereikėtų skubėti smerkti ir tų eismo dalyvių, kurie yra nelinkę atsižvelgti į nerašytus mandagaus elgesio kelyje įpročius. Anot psichologės, viena vertus, tokie žmonės gali turėti griežtą nuostatą dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi. Kita vertus, kai kurie vairuotojai kitų eismo dalyvių gali neužleisti dėl to, kad skuba ir mano pravažiuosiantys greičiau, o ne dėl to, kad yra nesupratingi.
