Trijų ekspertų paprašėme įvertinti numatomus pokyčius. Tai – Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Vitolas Milius, vairavimo mokyklos „AmpliusLT“ vadovas Artūras Pakėnas ir saugaus eismo ekspertas, automobilinių renginių organizatorius Darius Grinbergas. Pašnekovai pabrėžė, kad vien ministro pasisakymą vertinti sunku, nes jis yra apie „juodraštį“, o ne apie galutinį pasiūlymų variantą.
1. Vairavimo mokyklos egzamino „Regitroje“ nereikalaus. Būsimieji vairuotojai turės galimybę eiti į vairavimo mokyklą arba mokytis su šeimos nariais, taip pat individualiai tobulinti žinias ir įgūdžius pas vairavimo mokytojus.
„Pirma emocija išgirdus ministro pasiūlymą buvo liūdesys. Vėliau pagalvojau, kad čia tik juodraštis. Juk svarbiausia, kaip tai bus įgyvendinama. Juk tikrai nebūtina versti eiti į vairavimo mokyklas. Net tose šalyse, kur vairavimo mokyklos egzaminas nėra privalomas, 90 proc. jas vis tiek renkasi. O iš savo praktikos galiu pasakyti, kad iš 10 tik 2 papildomai mokosi su šeimos nariais. Nes tokiam mokymui reikia ir gabumų, ir supratimo. Ne kiekvienas gali būti pedagogu.
Tokius ministro planuojamus pokyčius priimčiau teigiamai, jei būtų labai aiškiai išdėstyta, kada ir kokie pokyčiai įsigalios. Svarbu, kad revoliucijos nevyktų staigiai. Nes mes, mokyklų vadovai, juk turime planuoti, kiek instruktorių samdysime ar atleisime, kiek ir kada naujų automobilių pirksime“, – komentavo A.Pakėnas.
Darius Grinbergas galvoja, kad vairavimo mokymas ir automobilizmo studijos nėra susiję. Geras mokytojas turi būti geru pedagogu. O jei tokį talentą turi šeimos narys, tai kodėl gi jis negalėtų mokyti. Juk rezultatą, galų gale, įvertins „Regitros“ egzaminatoriai.
„Didesnis lankstumas, ypač kalbant apie teorijos mokymąsi, – puikus sprendimas. Juk jaunoji karta įpratusi gauti informaciją internetu, todėl turi būti suteikiama ir tokia galimybė. Kiekvienas žmogus individualus, taigi galima kiekvienam suteikti galimybę rinktis jam priimtiniausią žinių gavimo būdą. Vieniems reikia mokytojo guru, kitas geriau jaučiasi klasėje. Žmonės universitetus baigia internetu, tai čia problemos tikrai nematau. Kuo daugiau galimybių – tuo geriau. Esmė – „Regitros“ kontrolės mechanizmas, kuris vėliau leidžia įvertinti vairuotojo pasiruošimą“, – sakė V.Milius.
Lankstumas mokymosi procese, eksperto nuomone, yra sveikintinas dar ir dėl to, kad mūsų vairavimo procesas nuolat keičiasi, atsirandant išmaniesiems vairavimo pagalbininkams. Todėl vairuotojai turi būti įpratę mokytis nuolat.
2. Pradedantiems vairuotojams po 10 metų nereikės keisti pažymėjimų, nors oficialiai jie dvejus metus vis tiek bus „klevo lapais“.
Visi pašnekovai visais balsais sutarė, kad planuojama nauja tvarka tikrai sumažins biurokratizmą. Svarbu yra ne pats pažymėjimas, o tai, kokias teises ir pareigas jis suteikia.
3. Techninės apžiūros monopolio griovimas. Ją galės atlikti ne tik „Tuvlita“, bet ir įprasti automobilių servisai, turintys reikiamą įrangą ir atitinkantys Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
D.Grinbergo nuomone, gana diskutuotinas klausimas. Jei pavyks užtikrinti tinkamą nepriklausomų servisų kontrolę, kodėl gi ne. Bet ar tai tikrai pavyks padaryti?
„Prieš mėnesį savo automobiliui turėjau atlikti techninę apžiūrą. Prieš ją automobilį atidaviau patikrinti servisui. Porą problemų jie atrado ir jas išsprendė. Techninės apžiūros centre man nekilo jokių problemų ir apžiūra tetruko 15 minučių, kainavo juokingą sumą. Nesu tikras, ar reikia keisti gerai veikiančią sistemą“, – sakė D.Grinbergas.
„Be abejo, teises atlikti TA galima suteikti ir kitiems rinkos dalyviams. Tačiau tai nėra vien kompetencijos klausimas. Nepakanka vien tik aparatūrą nusipirkti, nes „Tuvlita“ yra ir kontrolės institucija. Jei ir dabar vis dar turime galimybę paburbėti, kaip galima kažkur praslysti už pinigus, tai kas vyks, kai atsiras dar dešimt panašių įmonių?
Taigi šitas klausimas yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pati idėja gera, tačiau rezultatas priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinta. Būtų gal ir patogiau, bet ar nepadaugėtų galimybių korupcijai?“ – atsargiai šį pasiūlymą vertino Vitoldas Milius.
„Ar tikrai mūsų visuomenėje yra bėdų atliekant TA? Prieš 20 metų gal ir jautėsi. Bet dabar, kaip vartotojas, nejaučiu poreikio keisti tvarką. Internetu užsiregistruoju, man nustatytu laiku atidaro vartus, patikrina. Ko mes siekiame tokiais pasiūlymais, nesuprantu“, – stebėjosi A.Pakėnas.
4. TA kartą per metus ne tik taksistams, bet ir pavežėjams.
„Lietuvoje neturėtų skirtis verslo sąlygos taksi įmonėms ir pavežėjams, nes jie atlieka tą patį darbą. Todėl ir TA turi praeiti tomis pačiomis sąlygomis“, – įsitikinęs V.Milius.
„Teisingas pasiūlymas. Kodėl pavežėjams turi būti kitaip? Tarkime vairavimo mokyklų automobiliai, senesni nei dešimt metų, TA turi praeiti net ne kartą per metus, o kas šešis mėnesius. Taigi sąlygos turi būti lygios“, – komentavo A.Pakėnas.
„Manau, kad jų automobilių patikra galėtų būti ir dar dažnesnė. Praėjusią savaitę mane vežė pavežėjas, ir tikrai buvo baisu. Jautėsi, kad automobilis vingiuoja po kelią, nors vairas išliko tiesus. Taip tikrai neturėtų būti“, – sakė D.Grinbergas.
5. Draudimas prie vairo gerti vandenį, valgyti mėsainius
Vitoldas Milius yra grotažymės #vairuodamasvairuok autorius. Todėl natūralu, kad jis laikosi nuomonės, jog visi vairuotojo veiksmai, nesusiję su vairavimu, jam trukdo.
„Sumuštinio valgymas ar kavos gėrimas nėra tas pats, kas kalbėjimas telefonu. O dar labiau nėra tas pats, kas SMS rašymas ar skaitymas vairuojant. Manau, kad vairavimas be laisvos rankos kelyje gali padaryti mažiau bėdos nei vairavimas be smegenų. Kitaip tariant, kai nematai, kur važiuoji, kai apie tai negalvoji, tai ir yra didžiausia bėda. Todėl net kalbėjimas telefonu su laisvų rankų įranga yra taip pat kenksmingas: nors vairuotojas mato ir naudojasi rankomis, bet galvoja ne tik apie vairavimą.
Kitas dalykas: labai sunku sukontroliuoti tai, apie ką kalba ministras. Nes dabar labai dažnai jau nebekalbame telefonu, o skaitome arba rašome važiuodami. Todėl pamatyti ant kelių padėtą telefoną policijai bus sunku. O kaip užfiksuoti kavą, jei vairuotojas ją vežasi įsidėjęs specialiame puodelių laikiklyje? Todėl kyla klausimas: kam drausti tai, ko neįmanoma sukontroliuoti?“ – klausia V.Milius.
„Prieš porą savaičių kelias dienas teko praleisti Prancūzijoje. Žinojau, kad jų įstatymai labai griežti, taigi nesinaudojau net laisvų rankų įranga. Ir nieko. Kai reikėjo pakalbėti telefonu, sustodavau ar palaukdavau kelionės pabaigos. Nematau priežasčių, kodėl negalėčiau troškulio ar alkio numalšinti vėliau. Vairavimas – tai labai rimtas darbas, ir turi dėmesį sutelkti 100 proc. Bet koks kitas darbas labai mažina saugumą“, – sakė D.Grinbergas.
„Ir dabar dvidešimtas KET punktas draudžia tai daryti. Jis draudžia ir vairuojant rankomis naudotis telefonu, ir atlikti kitus, su vairavimu nesusijusius veiksmus. O kas jį kontroliuoja? Ar vairuojantys automobilius telefonais dėl to naudojasi rečiau? Ko gero, ne“, – apibendrino A.Pakėnas.
6. Paspirtukai bus reglamentuojami pagal greitį, galią.
Nors policija jau ne kartą buvo viešai išaiškinusi, kaip klasifikuojami paspirtukai ir kitos alternatyvios transporto priemonės, pašnekovų nuomone, čia aiškumo per daug nebus.
„Tai darosi rimta problema. Daug žmonių vairuoja neatsakingai ir gąsdina pėsčiuosius. Manau, kad transporto priemones labai svarbu klasifikuoti dėl saugumo – nesvarbu, ar tai paspirtukai, ar ateityje bus kokie nors skraidukai“, – komentavo V.Milius.
7. Asmenys nuo 56 metų sveikatą turės tikrintis kas penkmetį. Į aštuntąją dešimtį įkopę ir vis dar vairuojantys senjorai tai turės daryti kas 3 metus, o vyresni nei 80 metų – kas 2 metus.
A.Pakėnas stebėjosi: jei pusė jaunuolių dėl sveikatos netinka tarnauti kariuomenėje, negali naudotis ginklu, tai ar galės jie vairuoti automobilį? Nes automobilis yra taip pat pavojaus šaltinis. „O gal ligų sąrašas smarkiai skiriasi? Gal per dažnai tikrinti nereikėtų, kad tai netaptų nesibaigiančia rutina ir vaikščiojimu po komisijas, čia reikia sveiko proto kriterijų, nes vyresnių vairuotojų avaringumas tikrai nėra didesnis nei jaunimo“, – sakė ekspertas.
„Sveikatos tikrinimas turi būti, ir jis turi būti realus. Periodiškumą tegul nustato medikai, tačiau akivaizdu, kad į šį klausimą negalima žiūrėti atsainiai. Juk ne visuomet žinome, nuo ko vairuotojas mirė prie vairo ar dėl ko įvyko nedidelė techninė avarija. Kita vertus, vyresnio amžiaus vairuotojai nevažinėja agresyviai, todėl avarijų jie sukelia mažiau“, – dėstė V.Milius.
8. Planuojama kurti bendrą transporto priemonių registrą, prie jo turės galimybę prisijungti ir pareigūnai, ir vairuotojai, norintys pasitikrinti transporto priemonę prieš ją perkant.
V.Miliaus nuomone, tai yra neišvengiamybė. Kuo greičiau, tuo geriau. Lietuvoje labai daug klastojimo atvejų, todėl bet kurios priemonės, mažinančios galimybes Lietuvos žmonėms būti apgautiems, yra gerai.
A.Pakėno nuomone, Lietuvoje dominuoja naudoti automobiliai ir, jei tai bus įgyvendinta, Lietuvos vairuotojams nuo to bus tik lengviau, mažės apgavysčių. O ridos fiksavimas tame registre pagaliau atvestų prie vakarietiškos tvarkos.
