20-ties metų jubiliejų pernai minėjusio Kauno kelių policijos veteranų klubo prezidentas Vaclovas Poska į Rokuose, Moliakelio g., įrengtos vairuotojų mokyklos „ARV-Auto“ ekstremalaus vairavimo aikštelę atvyko pasiramsčiuodamas lazdele. Ar devintą dešimtį įpusėjusiam vyriškiui ji netrukdo valdyti automobilio?
„Oi, ne. Numetu ją į mašinos galą“, – šyptelėjo nuo 1969 m. vairuojantis Vaclovas.
Neatsimenu, kada mane policija pastarąjį kartą buvo sustabdžiusi. Nelabai stabdo. O ir numeriai mano mašinytės „nagli“ – 001. Gal dėl to nekliūnu.
Jis prisiminė pirmąjį savo pasivažinėjimą „GAZ AA“ mažu sunkvežimiu: „Instruktorius įvarė „gaziuką“ į daržinę ir liepė sėst prie vairo. Atbulas važiavau ir sukdamas nuplėšiau priekinį buferį. Tokie pirmieji įspūdžiai. Po to kariuomenėje vairavau net tankus, dirbdamas Kelių policijoje – įvairias tarnybines mašinas. O dar ir asmeninių krūva buvo – „Moskvičių“, „Pobedų“, „Volgų“. Dabar vairuoju senutę 30-ties metų „Audi 80“, kurią vaikai nori iš manęs atimti ir geresnę duoti. Nesutinku. Nuvažiuoju dar su ja į tėviškę ir Vilnių aplankau.“
Spaudžia tik važiuodamas į Palangą
Paklaustas, ar keliuose jaučiasi saugus, Vaclovas patikino, jog saugumas priklauso ne nuo vieno, o nuo visų eismo dalyvių. Jis pats stengiasi kitiems nesukelti avarinių situacijų – dažniausiai neviršija 100 km/val. greičio.
„Jei matau, kad atlekia koks greitesnis, duodu kelią. Neatsimenu, kada kokį eismo įvykį turėjau. Kartais noriu spustelti greičio pedalą, bet susivaldau. Amžius toks, reakcija jau nebe ta. Spusteliu tik važiuodamas į Palangą. Tuomet lekiu apie 120 km/val. greičiu. Lėčiau važiuoti nedera – visi iš visų pusių lenkia“, – prisipažino pašnekovas.
Ar senjorai vairuoja saugiau? Saugiau, bent jau tie, kuriuos teigia pažįstantis Vaclovas. Tiesa, vienas jo garbaus amžiaus draugas neseniai prarado teises trims mėnesiams – remontuojamoje gatvėje kirto ištisinę eismo juostą ir kažkas nufotografavo.
„Neatsimenu, kada mane policija pastarąjį kartą buvo sustabdžiusi. Nelabai stabdo. O ir numeriai mano mašinytės „nagli“ – 001. Gal dėl to nekliūnu. Mano, kad kažkoks svarbus prie vairo sėdi“, – nusijuokė Vaclovas.
O ar jaučia jis pašaipius žvilgsnius iš jaunesnių vairuotojų, juk ne vienas jų mano, kad „senolis prie vairo – bėda prie vairo“?
„Kada nors ir jie bus senoliai. Jei savijauta gera, jei jauti, kad dar gali, reakcija, regėjimas dar yra, kodėl nevairuoti? Aš pats rimtų avarijų neturėjęs“, – atsakė garbaus amžiaus vairuotojas.
Jis prisipažino, jog šiandien „Regitros“ vairavimo teorijos egzamino tikriausiai neišlaikytų. Tačiau, anot jo, jei turi prikaupęs nemažai praktikos, sugebėsi išsisukti.
Dėl kai kurių vairuotojų krečia šiurpas
Kitas iššūkio dalyvis – 69-erių metų Vytautas Šabrauskas, automobilį vairuoja kiekvieną dieną. Greičio viršyti jis nemėgsta: „Būna, kad paspaudi netyčia, tačiau stengiuosi nepakliūti į nusikaltėlių gretas. Ar daugėja kelių gaidelių? Taip, jų labai daug. Kitą kartą koks pralekia, tai net plaukai pasišiaušia, kaip vairuoja. Jei miesto teritorijoje važiuoji 60 km/val., tai praskrieja pro tave kaip pro stovintį. Nežiūri net į šviesoforus. O baisiausia, kai telefonu kalba ar žinutes rašo, sėdėdami prie vairo. Už tai skirčiau kuo didesnes baudas – net teises kuriam laikui atimčiau. Senjorai važinėja išties „normaliau“.
O ar tenka pamokyti tuos kelių gaidelius? Pakeiksnoti ant jų?
„Kas nuo to pasikeis? Nesinori nei sau nuotaikos gadintis, nei kitiems. Tiesa, kartais apie Kelių eismo taisyklių pažeidėjus pranešu policijai – paskambinu buvusiems kolegoms. Kartais ir nuotrauką kokią pažeidėjo padarau, nes mašinoje turiu visad fotoaparatą“, – teigė V.Šabrauskas, jaunystėje mėgdavęs palenktyniauti sunkvežimiais Kalniečių rajono trasoje.
Fermoje „laiko“ 35 automobilius
„Visiems sakau, kad man 80, tada giria, kad jaunai išsilaikęs“, – juokeliu pokalbį pradeda 72-ejų metų Romualdas Baniulis, taip pat sutikęs išbandyti ekstremalaus vairavimo trasą.
Humoro jausmo šiam buvusiam policijos pareigūnui, kuris tikina turintis 35 senovinių automobilių kolekciją, iš kurių seniausiasis pagamintas dar 1930 m., išties netrūksta. Sėsdamas į vairavimo mokyklos transporto priemonę, jis nenustojo juokauti.
„Varysiu vienas, o tai apsiversim. Nesiverst geriau? Tai juk tam tos mašinos mums duotos – laužyt, išbandyt galimybes. Tik šalmo nepasiėmiau. Žinok, kolega, atsargiai vairuok – aš turiu anūkų. Ir nepamiršk, kad policijos pareigūnų čia yra – „neužsirauk“. Jei stabdys, nestok“, – kitam senjorui pirmam sėdus prie vairo, juokelius toliau laidė Romualdas.
Žinot, kad vairuojančios moterys kaltos, jog vyrai prasigėrė? Kai žinai, kad tave parveš žmona girtą, tai ir nevairuoji, geri.
Paklaustas, dėl ko labiausiai jaudinasi riedėdamas trasos link, jis pabrėžė, kad policininkai nieko nebijo. Pokalbis pakrypo link vairuojančių moterų.
„Žinot, kad vairuojančios moterys kaltos, jog vyrai prasigėrė? Kai žinai, kad tave parveš žmona girtą, tai ir nevairuoji, geri. O štai nemokėtų vairuoti, žinotum, kad turėsi pareigą savo moterį parvežti, negertum. Šiaip tai aš kas rytą ir vakarą po 50 gr išgeriu – vietoj tablečių, – gerą nuotaiką toliau kūrė sargu šiuo metu dirbantis Romualdas. – Instruktoriau, rankinio nenaudosim ant posūkio? Kokiu greičiu galiu lėkti? 60 km/val.?“
Tardamas paskutinius sakinius, jis pamerkia akį ir spaudžia. Ne visų kliūčių pavyksta išvengti – automobilis išsimaudo po fontanėliu, tačiau, pasak vairavimo mokyklos specialistų – mažai kas šią trasą įveikia be klaidų.
„Svarbiausia jums yra išmokti suvaldyti automobilį slidžiuose ruožuose. Reikia mažiau greičio, daugiau tikslumo. Susidursite su vandens srovių kliūtimis, pajusite ir galinės mašinos dalies užmetimą. Šiaip jokių incidentų, kritinių nesuvaldymų trasoj nėra buvę. Tad jauskitės saugiai“, – patikino instruktorius Robertas.
Teko suvaldyti „užmestą“ automobilį
Pirmiausiai, įsibėgėjus iki 30 km/val., senjorams duota užduotis staigiai stabdyti ant slidžios trasos dangos. Padidinus greitį vos 4 km/val., stabdymo ilgis padvigubėdavo. Vėliau brandaus amžiaus vairuotojams teko laviruoti tarp improvizuotų kliūčių – vandens srovių, nusileisti į pakalnę, slidžiam keliui darant lankstą. Galiausiai senjorai demonstravo įgūdžius, kaip reikia suvaldyti staiga nevaldomą tapusį automobilį. Emocijų netrūko.
„Kaip sekėsi?“ – po eksperimento Vaclovo paklausė Romualdas.
„Nematai, pražilau net iš streso“, – atsakė jam šis.
Abu žilagalviai senjorai garsiai nusikvatojo.
„Senjorams visą spalį buvo suteikta galimybė atvykti į bet kurį Kauno apskrities vairavimo mokyklų filialą, kur galėjo pasitikrinti Kelių eismo taisyklių žinias sprendžiant testą. Šis renginys – finalinis akcentas“, – reziumavo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė Greta Ševiakovienė.
