Pasitekdamas juodąjį humorą, V.Almonaitis atkreipia dėmesį į naujos, taršą mažinančios, tačiau pastaruoju metu daug diskusijų keliančios transporto priemonės pavojus, jeigu važiuojama nesilaikant taisyklių ir saugos. Kaip niekada aktualus tampa kultūringas elgesys kelyje, galvojant ne vien apie save, bet ir apie kitus eismo dalyvius.
Kaip atkreipia dėmesį gydytojas V.Almonaitis, biurų darbuotojai ar iškeitusieji automobilius į el.paspirtukus dėl spūsčių ir pan. važinėja kultūringai ir nėra pagrindiniai chirurgų ir dantų protezuotojų pacientai.
Paspirtukininko kamikadzės portretas atrodo maždaug taip: tai alkoholio pavartojęs vyras, iš baro ar kitos pasilinksminimo vietos tamsiu paros metu nuomotu el. paspirtuku grįžtantis namo.
Paspirtukininko kamikadzės portretas atrodo maždaug taip: tai alkoholio pavartojęs vyras, iš baro ar kitos pasilinksminimo vietos tamsiu paros metu nuomotu el. paspirtuku grįžtantis namo.
Ligoninės priimamųjų kasdienybė – pacientai, važiavę be apsaugų, ant el. paspirtuko keliese, nesaugiu greičiu. Pasekmės – ne tik galvos kalų lūžiai, netekti dantys, daugybiniai nubrozdinimai, bet ir didžiulės gydymo išlaidos valstybei ir patiems žmonėms.
Kaip atkreipė dėmesį gyd. V.Almonaitis, susižaloję paspirtukininkai gydomi Ligonių kasų lėšomis, taigi, mūsų visų. Tačiau netektus dantis tenka implantuotis už savus, išleisti tam tūkstančius, o gydymas kartais trunka net iki metų.
Skausmingai aktualią el paspirtukininkų traumatizmo temą gyd. V.Almonaitis iškėlė susidūręs su mergina, netekusia net 5 priekinių dantų.
„Pacientų turim pakankamai. Ir kurį laiką jų, panašu, nepritrūks, kol patobulės el. paspirtukų nuomos, važiavimo saugos ir pačios technologijos reglamentavimas“, – prognozuoja V.Almonaitis.
Važiavimą el. paspirtuku gydytojas priskirtų ekstremaliam sportui, o pagal traumų kiekį – bandymui kalnų dviračiu leistis nuo kalno be apsaugų.
Važiavimą el. paspirtuku gydytojas priskirtų ekstremaliam sportui, o pagal traumų kiekį – bandymui kalnų dviračiu leistis nuo kalno be apsaugų.
- Kas Jus paskatino kalbėti saugumo kelyje ir el. paspirtukų tema?
- Praeitais metais studentams vedant protezavimo darbus Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje atvyko jauna mergina be penkių priekinių dantų. Mergina dantis išsimušė važiuodama el. paspirtuku dviese su draugu – ji priekyje, draugas už, tad nukentėjo ji. Man pasirodė verta parašyti apie tai į feisbuką. Prisėdęs prie kompiuterio apžvelgiau, kokia situacija kitose šalyse, atsiradus naujai transporto priemonei ir nauju el. paspirtukų dalijimosi verslo modeliu.
- Ko trūktų Lietuvoje, kad traumų ir netektų dantų, nesaugiai važiuojant el. paspirtukais, būtų mažiau?
- Nemanau, kad Lietuva kažkuo išsiskiria iš kitų Europos šalių ar JAV, kurioje prasidėjo el. paspirtukų dalijimosi verslas, vėliau pasiekęs Europą. Gydytojai pradėjo šaukti, kad be galo daug traumų – naujas bumas. Iš pradžių buvo leidžiama el. paspirtukus nuomoti bet kam, o vėliau pradėti įvedinėti saugumo kriterijai: greičio apribojimas, reikalavimas, kad paspirtukas turėtų šviesos šaltinį, dvigubus stabdžius ir pan.
- Ne visi paspirtukininkai elgiasi rizikingai ar nekultūringai. Nemažai renkasi važiuoti el. paspirtukais į darbą, kad nereiktų stovėti kamščiuose, ir paiso saugumo bei pagarbaus elgesio su kitais kelyje.
-Tai – ne mūsų klientai. Mūsų klientai – el.paspirtukais važinėjantys laisvalaikiu.
Dažniausiai žmonės, kurie el. paspirtukais važiuoja į darbą, elgiasi kultūringai, saugiai, būna – ir šalmą naudoja. Tai – atsakingi eismo dalyviai. O dauguma traumų, kaip taisyklė, įvyksta po 18 val. Kai tamsu, prietema.
Su humoru tipinį mūsų klientą – paspirtukininką kamikadzę – apibrėžčiau taip: tai vyriškis, išgėręs ir važiuojantis vakare.
60 proc. traumas patiria vyrai, pusė iš jų būna išgėrę. Važiuoja, kai užsidaro barai, atsipalaidavę lekia su vėjeliu.
-Esate pažėręs patarimų, kaip kuo labiau susižaloti važiuojant el. paspirtuku. Pasidalinkite.
- Esu matęs, kaip važiuoja žmonės paspirtukais ir tuo pačiu metu naršo telefone. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiu atveju žmogus gali jaustis saugus.
- Apie el. paspirtukininkų santykį į senjorus irgi esate rašęs, kad jaunas žmogus – neva, žvaigždė, o seni tegu patys saugosi.
- Taip, šitas patarimas – sarkazmas, kurį naudoju tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį. Nes mes, gydytojai, susiduriame su problema akivaizdžiai, o paprasti žmonės nedirba ligoninėje ir nemato nesaugaus važiavimo el. paspirtuku pasekmių.
Tų traumų iš tiesų tiek daug! Problema, kad el. paspirtukų naudojimo kultūra dar nėra susiformavusi. Dažnai žmonės, kurie stoja ant el. paspirtuko, elgiasi kaip pėstieji ir save taip traktuoja. Tai irgi yra problema, nes jeigu važiuoji el. paspirtuku, tu jau esi eismo dalyvis, transporto priemonės valdytojas. Reikėtų patirties, bent minimalių kursų, kad galėtum gerai tą transporto priemonę valdyti.
Kai kurios šalys įvedusios taisyklę, kad norint važiuoti el. paspirtuku reikia turėti teises, kaip mopedui. Mano nuomone, bent jau bazines kelių eismo taisykles žinoti privalu.
Vairuotojams irgi kelia iššūkių nauja transporto priemonė. Jie yra pratę stebėti dviratininkus, motociklininkus, bet paspirtukininkų, kurie kaip pėstieji, tik lekia greitai – ne.
-Jums, kaip vairuotojui, yra tekę susidurti su žaibiškai į pėsčiųjų perėją iššokančiu el. paspirtuku?
-Neteko. Tačiau labai dažnai matau ant el. paspirtuko važiuojančius dviese, net trise.
Įspūdingiausias matytas vaizdas – prie mokyklos: visa klasė – 12 vaikų – po du ant šešių paspirtukų. Tai pavojinga. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Ispanija, net yra uždraudusios vaikams iki 16 metų nuomoti el. paspirtukus.
- Bet kodėl jais važiuojant nukenčia būtent dantys?
- Toks traumos pobūdis, mechanika. Važiuodjant paspirtuku ir krentant iš stovimos pozicijos ant asfalto krentama galva žemyn. Kitaip yra važiuojant dviračiu, kai dažniausiai krentame šonu, tad daugiau kenčia pečiai. O važiuojant el. paspirtuku, kai neriat į priekį, galva, dantys, nosis, žandikaulis, riešai yra daugiausia traumuojamos vietos.
-Kodėl sužalojimų statistikoje el. paspirtukininkai nėra išskiriami į atskirą kategoriją?
- Tai – tik laiko klausimas. Kiek žinau, šiuo klausimu Ligonių kasos jau dirba, tai jau vyksta kai kuriose kitose šalyse.
-Kam to reikia ir ką tai padėtų išspręsti?
-Statistikos reikia analizei. Kai mes kalbame apie el. paspirtukininkų traumas, dalijamės tik „anekdotiniais atvejais“, o juk paspirtukininkų į Žalgirio kliniką atvežama kiekvieną dieną sezono metu.
Paskaičiuoti, kiek kainuoja jų gydymas neįmanoma be konkrečių skaičių. Tačiau traumų su dviračių kodas yra, traumų su riedlentėm – irgi, o el. paspirtukininkai neišskiriami.
El. paspirtukas, kaip transporto priemonė, yra jauna, 2017 metais atsirado jų nuoma, o dėmesį į traumų kiekį atkreipėm tik praėjusiais metais, kai pasibaigė didieji kovido ribojimai ir staigiai išpopuliarėjo el. paspirtukai. Jais buvo saugiau važiuoti, nei visuomeniniu transportu, kurio žmonės vengė dėl didesnės rizikos užsikrėsti. Atsiradus paspirtukų dalijimosi, nuomos paslaugoms, įvyko jų populiarumo sprogimas, o tuo pačiu labai padaugėjo traumų.
-Jeigu negalime žinoti, kiek kainuoja el. paspirtukininkų gydymas, gal galėtumėte bent apytiksliai paskaičiuoti, kiek savų pinigų turėjo sumokėti mergina, netekusi penkių priekinių dantų?
-Vidutiniškai vieną dantį implantuoti ir protezuoti kainuotų apie 1500 eurų, tai jei penki dantys, atitinkamai ir skaičiuokime. Valstybė šito nekompensuoja.
Ar tiesa, kad tikimybė kelionę pabaigti ligoninėje važiuojant el. paspirtuku yra 20 kartų didesnė, nei važiuojant automobiliu, ir ko reikia, kad visi kelyje geriau sutartume ir būtume saugesni, – pokalbyje 15 min studijoje su gyd.odontologu-ortopedu V.Almonaičiu. Kviečiame žiūrėti, klausyti, dalintis!
Eismo kultūrai skirtą rubriką „Kieno pirmumas?“ inicijuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
