Pagal KET, automobilių vairuotojai vasarines padangas naudoti gali nuo balandžio 1 d. Nuo balandžio 10 d. gatvėse turėtų nelikti ir automobilių, „apginkluotų“ dygliuotomis žieminėmis padangomis. Kiek kitokia tvarka galioja motociklų, keturračių ir mopedų vairuotojams, kurie jau kovą gali važinėti vasarinėmis padangomis, jei tik važiuojamoji kelio dalis nėra apsnigta arba apledėjusi.
Visgi specialistai akcentuoja, kad tai, kas leidžiama, ne visada gali būti saugu. Jie primena, kad vasarinės padangos efektyviai veikia tada, kai oro temperatūra siekia 7 ir daugiau laipsnių šilumos.
Vasarinės padangos efektyviai veikia tada, kai oro temperatūra siekia 7 ir daugiau laipsnių šilumos.
„Iki tiek oras gali įšilti dieną, bet ryte ir vakare, kai dažniausiai naudojamos transporto priemonės, temperatūra gali būti kur kas žemesnė, o kelias gali būti ir apšalęs, ir pasidengęs ledu“, – sako Paulius Macevičius, „Continental“ pardavimo vadovas Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje.
Jis akcentuoja, kad nė vienam vairuotojui nepatartų iki balandžio 1-osios skubėti susimontuoti vasarinių padangų, mat kol kas orai dar permainingi ir sniegas gali iškristi netikėtai.
Kuri savybė svarbiausia
P.Macevičius priminė, kad mažiausia leistina vasarinių padangų protektoriaus gylio riba – 1,6 mm. Visgi tokia riba, pasak jo, ne visuomet pati saugiausia.
„Aš pats vasarines padangas naujomis keičiu tuomet, kai protektoriaus likę mažiau nei 3 mm, – kalba pašnekovas ir priduria pastebėjęs tendenciją, kad žieminėms padangoms skiriama daugiau dėmesio, tačiau vasarinėms – gerokai mažiau. – Galbūt taip yra todėl, kad vasarą žmonės turi mažiau rizikingų, avarinių situacijų.“
Jis pabrėžia, kad kalbant apie vasarines padangas, tikrai nėra taip, kad lemiamą vaidmenį vaidintų amžius. Pasak jo, ir 8–10 metų amžiaus padangos dar gali būti naudojamos ir gumos mišinys dar neturėtų būti praradęs savybių. Visgi apie saugumą galvoti reikėtų pirmiausia, todėl kietos, sutrūkinėjusios, smarkiai nudilusiu protektoriumi padangos – tikrai ne geriausias pasirinkimas.
Pasak jo, galvojant apie lietuvišką klimatą, padangas vasarai reikėtų rinktis pirmiausia atsižvelgiant į stabdymo savybes ant šlapios dangos. Anot P.Macevičiaus, Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse daug lyja, todėl šis rodiklis – itin reikšmingas. Dėmesį skirti reikėtų ir padangos akvaplanavimo savybėms, kadangi „stovinčio“ vandens pasitaiko visuose keliuose, net ir magistralėse.
Svarbu ir tinkamas slėgis
Rokas Lipeikis, įmonės „Egzotika“ savininkas, lenktynininkas ir daugkartinis Lietuvos ralio čempionas, taip pat akcentuoja, kad šlapia kelio danga ir akvaplanavimas, šlapia žvyrkelio danga, nešvarus asfaltas – didžiausi išbandymai, laukiantys kelyje prasidėjus vasarinių padangų sezonui.
Anot jo, vienareikšmio atsakymo į klausimą, kokias padangas rinktis, nėra.
„Pensininkui, ramiai važiuojančiam iš taško A į tašką B, gal ir ne visada verta investuoti į brangiausius produktus ir tikrai neverta rinktis sportiniams automobiliams skirtų brangiausių sportinių padangų, bet daug važiuojančiam, nuolat skubančiam ir mėgstančiam „aštriau“ vairuoti vairuotojui investuoti į aukštos kokybės ir maksimalų saugumą užtikrinančias padangas tikrai verta“, – įsitikinęs R.Lipeikis.
Jis pabrėžia, kad, be visų kitų patarimų, kaip tinkamai pasirinkti padangas ir jas eksploatuoti, ypač svarbu nepamiršti, kad padangose turėtų būti tinkamas slėgis.
„Slėgį svarbu tikrinti reguliariai ir tuomet, kai padangos šaltos“, – akcentuoja R.Lipeikis.
