Į gatves reguliariai išlenda nemažai chuliganų, ant kojų sukeliančių didžiules kelių policijos pajėgas. Du girtutėliai piliečiai, atvykę į Vilnių, manė, kad vokiškus numerius turinčiu senu „Volkswagen Transporter“ pabėgs nuo čionykštės policijos. Tačiau po ilgų gaudynių jų kelionė baigėsi pareigūnų užlaužtomis rankomis ir į pakelės purvyną pamurkdytais veidais. Beje, prieš tai didžiavyriai suknežino kelią užtverti mėginusį policijos golfą. Tik per laimingą atsitiktinumą pareigūnai nenukentėjo.
Dar viena prisigėrusi kompanija supuvusiu „Ford Mondeo“ automobiliu savo pabėgimą nuo policijos baigė griovyje, prieš tai užkliudę niekuo dėtos moters vairuojamą automobilį. Šiai prireikė medikų pagalbos.
Tik reikalavimas sustoti
Policija savo darbą atliko šauniai, kvailius kelyje nukenksmino be skaudesnių pasekmių. Netgi paviešino pirmųjų gaudynių vaizdo įrašą. Tik jį žiūrint apima neviltis: bent du galingi, nauji policijos automobiliai vijosi vos besivelkantį kledarą visiškai tuščiu keliu, ir vieninteliai pareigūnų veiksmai buvo sustoti liepiantis šūkaliojimas. Priekyje, kažkur toli, turėjo laukti ant kelio ištiesti spygliai. Bet policijos automobilis pasipainiojo anksčiau. Laimei, ne pėsčiasis, ne dviratininkas...
O juk buvo puikiausios galimybės bėglių mašiną lengvu bakstelėjimu į užpakalį apsukti. Ar kaip kitaip priverstinai pažeidėjus sustabdyti.
Tačiau policijos pareigūnai viską atliko pagal instrukcijas. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė žiniasklaidai Marija Kazanovič paaiškino, kad „visais atvejais pareigūnai turi tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir panaudoti adekvačias poveikio priemones. Patrulio veiksmai turi būti atliekami nesukeliant pavojaus ir grėsmės žmogaus gyvybei.“
Pareigūnų veiksmai detaliai aprašyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, pagal kurią vairuotojui nepaklūstant pareigūno reikalavimui sustoti, policininkai privalo jį sekti tokiu greičiu, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas ir kartoti reikalavimą sustoti. Dar yra viena, 77 straipsnio 5 eilutė, kad jei nebelieka kitų išeičių, panaudoti priverstinio stabdymo priemones arba net šaunamąjį ginklą.
Šaudyti pavojinga
Tačiau pastarąjį priverstinio stabdymo būdą ginklu uždraudė. 2006 metais Tauragėje buvo paskutinė situacija, kai policijos pareigūnai stabdydami automobilį panaudojo šaunamąjį ginklą. Baigėsi ji nekaip.
Eilinė situacija – girti kaimiečiai nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir dėjo į kojas. Važiavo itin pavojingai, tad policininkams nebeliko nieko kito, kaip tik bandyti peršauti padangas. Tačiau kulka pataikė į keleivį. Įsiaudrinusiam jaunuoliui buvo pažeisti vidaus organai. Kalčiausias liko pareigūnas, mat pažeidėjas tuo metu atliko kad ir šiurkštų, bet tik administracinį teisės pažeidimą.
Prieš važiuojantį automobilį naudoti šaunamąjį ginklą yra nesąmonė. Tai visiškai neefektyvu
Buvęs pareigūnas, sportinio ir ekstremalaus vairavimo instruktorius Andrejus Savčenka palaiko idėją uždrausti šaunamojo ginklo panaudojimą stabdant bėglius. „Prieš važiuojantį automobilį naudoti šaunamąjį ginklą yra nesąmonė. Tai visiškai neefektyvu. Norint pataikyti į padangą, reikia ilgai ir nuobodžiai šaudyti, o automobilis gali greitai važiuoti ir su trimis sveikais ratais“, – aiškino instruktorius.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas sako, kad prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pats policijos pareigūnas, jis taip pat asmeniškai atsako už visas pasekmes. Taigi policininkai turėdami teisę panaudoti ginklą bijo tą daryti, mat po to laukia labai didelės problemos.
Andrejus Savčenka paaiškino ir jėgos panaudojimą, kuri yra apibrėžta kaip būtinoji gintis: „Pareigūnai jėgą gali naudoti tik tada, kai reikia ką nors ginti. O būtinosios ginties pagrindinis principas yra tas, kad pažeidėjui padaroma žala turi būti mažesnė, nei jo daroma žala. Taigi į vištų vagį šaudyti negalima. Taip pat ir vairuotojų, darančių administracinius teisės pažeidimus. Aišku, galima ginčytis, kad itin pavojingai važiuojančiam vairuotojui kulkomis daroma žala yra mažesnė, nei teoriškai jis galėtų padaryti. Tačiau tai yra labai slidus teisinis klausimas.“
Kodėl neapsukti?
Na, bet šaudyti jau negalima, ir gerai, taigi kokios tos kitos priverstinio stabdymo priemonės? Viena jų – spygliai, vadinamasis ežys, per kurį pervažiavus plyšta visos keturios padangos. Tačiau jų galima rasti tik nedaugelyje policijos automobilių, o ir ištiesti juos gali būti per vėlu.
Būtinosios ginties pagrindinis principas yra tas, kad pažeidėjui padaroma žala turi būti mažesnė, nei jo daroma žala
Viena iš paprasčiausių, saugiausių ir efektyviausių priverstinio stabdymo priemonių būtų automobilio apsukimas, patrulio automobilio priekiu besivejamo automobilio galinę dalį užkliudžius šonu ir jį silpnai suktelėjus. Ekstremalaus vairavimo instruktorius A.Savčenka tokių triukų jau mokė VSD pareigūnus ir įrodė, kad tinkamai pasiruošus tai nėra labai pavojinga, o ir nuostoliai minimalūs: blogiausiu atveju aplamdytas sparnas, kapotas ir buferis, na, dar išdaužtas žibintas. Aišku, tam tikra rizika visada yra, tačiau ji gerokai mažesnė nei ta, kurią sukeltų kulkos.
Tačiau toks jėgos naudojimas įstatymiškai nėra numatytas. „Visos priemonės, kurias gali naudoti policija, yra labai aiškiai ir konkrečiai aprašytos įstatyme. O kas nėra leista, tas griežtai draudžiama“, – papildė buvęs pareigūnas.
Gaila automobilio
Taigi pareigūnai automobilių daužyti negali. Netgi atvirkščiai – iš jų labai griežtai reikalaujama nepalikti nė vieno įbrėžimo. Andrejus sako, kad tokie reikalavimai atsiranda todėl, kad esame vargšai.
„Geriau policijos pareigūnas tegu šaudo, rizikuoja kitų sveikata ir savo laisve, nei tarnybiniu automobiliu ar policijos finansais. Nes klausimas, kas paskui remontuos sudaužytus policijos automobilius, labiausiai rūpi policijai. Apie pažeidėjus kalbos kol kas nėra.
Mes pamirštame, kad tarnybinis automobilis yra tarnybos vykdymo priemonė, ir jeigu tam, kad ką nors išsaugotume ar apgintume, reikia sudaužyti automobilį, tai ir turime imtis tokių priemonių. Netgi privalome daužyti, kad būtų pasiektas kuo efektyvesnis rezultatas, tačiau tai pamirštame“, – mintimis dalijosi ekstremalaus vairavimo instruktorius.
Taigi pagrindinis klausimas, kurį reikėtų spręsti, yra įstatymai, kur būtų aiškiai surašyti visi veiksmai, atsakomybės. Tai gana ilgas procesas, bet visada yra iš ko pasimokyti.
Amerikiečiai negaili
Galvojama, neva geriau policijos pareigūnas tegu šaudo, rizikuoja kitų sveikata ir savo laisve, nei tarnybiniu automobiliu ar policijos finansais
Jungtinėse Amerikos Valstijose policija turi didelę galią, pateisinamos beveik visos priemonės, kad būtų užtikrintas aplinkinių saugumas ir kuo greičiau nukenksmintas nusikaltėlis. Nesidrovi jie ir pašaudyti, tačiau itin dažnai naudojamas mūsų jau aprašytas veiksmas apsukant bėglio automobilį.
Amerikiečiai saugumui pinigų netaupo, taigi būna, kad ir taranuoja. Suveskite „YouTube“ raktažodžius „Police Chase“ – pamatysite kvapą gniaužiančias realybės veiksmo dramas. Buvo amerikiečiai pagalvoję ir apie tokių dideliu greičiu vykstančių bulių kautynių keliuose pavojų, tačiau 2007 metais Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad tokios, net ir pavojų aplinkiniams keliančios gaudynės, siekiant sučiupti aplinkai pavojų keliančius nusikaltėlius, – pateisinamos.
O štai Europoje policijos gaudynės vyksta labiau civilizuotai. Štai saugumu itin besirūpinantys britai bėglių judėjimą stebi sraigtasparniais, kurių informaciją gauna automobiliuose važiuojantys patruliai. Keturi šių automobiliai apsupa pažeidėją: du iš priekio ir galo ir du iš vieno šono. Prisigretina kiek galima arčiau ir po truputį stabdo. Pažeidėjui nėra kur dėtis, nėra kur trauktis, gali bandyti trankytis, bet automobilis vis vien sustabdomas. Bėgliui nesukeliamas beveik joks pavojus, o jei ir įvyksta koks kontaktas, jis būna tik kosmetinis.
Bene paprasčiausia dirbti norvegų policijai. Jų įstatymai sako, kad visi sėdintieji automobilyje yra lygūs jo vairuotojui. Taigi jei vairuotojas girtas, baudas gauna visi. Jei vairuotojas yra įtariamasis, bėgantis nuo policijos, ir jo keleiviai yra įtariamieji, prieš kuriuos galima panaudoti jėgą.
Nebent paskui įrodysi, kad automobilyje su įstatymams nusiženginėjančiu vairuotoju atsidūrei ne savo noru ir vairuotoją stengeisi sulaikyti nuo nusikalstamos veikos.
