Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gyvūnų migracijos metas: avarijų neišvengsi, bet sumažinti riziką – paprasta

Laukiniai gyvūnai viduryje kelio gali atsirasti ištisus metus, tačiau pirmoje rudens pusėje ir vėlyvą pavasarį jų migracija – aktyviausia. Vienas iš dviejų metuose pastebimų pikų yra rudenį. Kaip reikėtų elgtis kelyje, norint išvengti susidūrimų su gyvūnais?
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Eismo specialistai čia vieningi: norint iki nulio sumažinti kaktomušos su laukiniu žvėrimi riziką, reikia nevažiuoti automobiliu. Poros metrų aukščio vielinės tvoros, skiriančios dalį miškų nuo magistralinių kelių, efektyviai sulaiko kiškius ar mažesnes stirnas, tačiau prieš briedžius jos bejėgės. Gyvūnų elgesį pakeisti yra neįmanoma: jeigu jie prieš 20 metų kažkurioje vietoje bėgdavo iš vieno miško į kitą, tą darys ir dabar, ir dar po dvidešimties metų – nutiestas asfalto lopas jų įpročio nepakeis.

Tačiau susidūrimo su žvėrimi riziką sumažinti galima ir pats efektyviausias būdas tą padaryti – greičio mažinimas. Mažesniu greičiu judančią transporto priemonę, staiga išvydus kliūtį, pasukti kita kryptimi bus lengviau, o ir vairuotojui sureaguoti paprasčiau. Juolab kad gyvūnai paprastai išbėga gana arti automobilio, kuomet susidūrimo išvengti praktiškai neįmanoma ir tik važiavimo greitis bei vairuotojo reakcija lemia, kokius sužalojimus patirs ekipažo keleiviai.

„Kai susidūrimo išvengti jau neįmanoma, jį sušvelninti padės tik stabdymas, o paskutinę akimirką – ir vairo sukimas nuo gyvūno. Į kurią pusę sukti, priklauso nuo kelio, tačiau visada geriau yra sukti į dešinę pusę. Jeigu jau vengiate susidūrimo, sukite į griovį, lėkite nuo kelio, apsiverskite, bet nevažiuokite į priešpriešinę eismo juostą – ten yra tikimybė patirti kaktomušą su kitu automobiliu“, – aiškino Panevėžio darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas.

Jis pabrėžia ir kitą dalyką – būtinybę galvoti apie pasekmes. Pavyzdžiui, jeigu į kelią išbėgo kiškis ar kitas nedidelis gyvūnas.

„Tuomet nepateisinama būtų nulėkti nuo kelio ir sužaloti savo keleivius. Nepaaiškinsi, kad pasigailėjai katino, bet ne kartu važiavusių žmonių. Taip pat ir su smūgiais į kitų automobilių galą – jau geriau atsitrenkti ten, nei į iš priekio atvažiuojantį automobilį“, – aiškino V. Šakėnas.

Specialistai pabrėžia dar kelis dalykus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį visi vairuotojai. Bene pagrindinis jų – gyvūnai paprastai po vieną nevaikšto. Jeigu kelią perbėgo šernas, yra didelė tikimybė, kad jį seks dar keli jo šeimos nariai, tad pamačius nubėgantį žvėrį, pristabdyti yra būtina.

Kitas svarbus dalykas – kelio ženklai, įspėjantys apie laukinius gyvūnus. Jie keliuose prismaigstyti ne veltui – tokie ženklai statomi vietose, kurios žinomos kaip gyvūnų migracijos keliai, tad įspėjimo galiojimo zonose važiuoti reikia itin atidžiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?