Abu pašnekovai vienbalsiai pataria pavasarį, pirmą kartą nuėjus į garažą, rūpestingai apžiūrėti motociklą ir įvertinti jo techninę būklę.
„Net jei rudenį paruošėte motociklą kitam sezonui, pavasarį vis tiek reikia patikrinti oro slėgį padangose, stabdžių sistemą, jos vamzdelius.
Jau išvažiavę į gatves motociklininkai turėtų atsižvelgti, kad asfaltas dar nėra taip gerai įšilęs kaip vasarą, ant jo kai kur yra išlikusio smėlio bei dulkių, todėl padangų sukibimas nebus idealus“, – pataria jau du Dakaro finišus pasiekęs Arūnas Gelažninkas.
Jam antrina vairavimo mokytojas Tomas Rinkevičius. Ar gerai sukasi vairas, ar nestringa, ar pakanka stabdžių skysčio – pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į dalykus, nuo kurių tiesiogiai priklauso jūsų ir aplinkinių saugumas.
Užsukite į uždarą aikštelę
25-erių metų pedagoginę patirtį turintis J.Rinkevičiaus vairavimo mokyklos instruktorius Tomas Rinkevičius sako atvirai: net ir jis pats pajunta, jei mėnesį ar daugiau nevairavo motociklo. Todėl kiekvieną pavasarį pataria motociklininkams ne skubėti grįžti į eismą, o prieš tai užsukti į uždarą aikštelę:
„Prisiminkite esminius pratimus, kuriuos turėjote atlikti laikydami vairavimo egzaminą „Regitroje“. Nebūtina tiksliai sustatyti kūgelių – bent iš akies pabandykite atlikti „gyvatėlę“, apvažiuoti „aštuoniukę“. Arba iš vietos ribotame plote pasukite į kairę ir dešinę, imituodami T formos sankryžą.
Labai svarbu tai daryti lėtai ir tiksliai, iš naujo priprasti prie motociklo valdymo. Todėl bandymas važiuoti tegul ir tiesiai, bet lėtai, vos 5 km/val., yra labai naudingas, padedantis saugiai judėti miesto spūstyse“, – aiškina mokytojas T.Rinkevičius.
Pasak Lietuvos ir Baltijos šalių „Enduro“ čempiono A.Gelažninko, po žiemos „įgūdžiai šiek tik parūdiję“, todėl nereikėtų pervertinti savo galimybių. Tad keletą pirmų dienų reikėtų pasivažinėti lengvesniu režimu – ne gatvėje, o kur nors nuošaliau. Jei yra galimybė, netgi uždaroje trasoje, kad motociklininkai prisimintų tai, ką spėjo pamiršti: kaip tvarkingai stabdyti ir greitėti. Tuomet bus lengviau adekvačiai reaguoti kelyje susiklosčius situacijai, kai reikės staigiai stabdyti ar atlikti manevrą vengiant kliūties.
Raumenų mankšta gerina reakciją
Dakaro dalyvis A.Gelažninkas atkreipia dėmesį į dar vieną niuansą. Valdant motociklą dirba tam tikros raumenų grupės, kurios per žiemą galėjo šiek tiek sustingti. Todėl prieš pirmus važiavimus mankšta ar apšilimas tikrai nepakenks.
„Po žiemos reikia pabusti ir suaktyvinti kraujotaką. Tada pagreitės raumenų reakcija į smegenų impulsus“, – sako Arūnas.
Motociklas – tai nebūtinai greitis
Instruktorius Tomas Rinkevičius pastebi, kad vis daugiau žmonių, išgirdę žodį motociklas, įsivaizduoja nebūtinai sportinę britvą:
„Motociklininkų suvokimas keičiasi. Jie supranta, kad ši transporto priemonė – tai ne tik greitis, bet ir malonios kelionės, ramus tikslus vairavimas. Jie vis dažniau suvokia, kad tikrai nebūtina landžioti tarp automobilių. Be to, savo mokiniams nuolat primenu, kad daugiau nei 30 km/val. viršytas greitis atima teisę dalyvauti eisme. Nes gatvė nėra skirta lenktynėms ar pasirodymui.“
Kaip vieną didžiausių (be viršijamo greičio) motociklininkų saugaus eismo problemų T.Rinkevičius išskiria nardymą tarp juostų:
„Motociklas nėra didelis. Todėl, jei jis važiuoja greitai, tikrai ne visi vairuotojai pastebės. Ne visi automobilių vairuotojai įpratę nuolat stebėti vaizdą veidrodžiuose. Vieni senyvo amžiaus, kiti mažiau patyrę, galbūt dar neturintys dvejų metų patirties, o treti ne visuomet tik į vairavimą savo dėmesį sukoncentravę. Todėl motociklininkams nuolat kartoju: važiuokite taip, tarsi visą laiką jūsų kelias būtų šalutinis. Juk nesvarbu, kad pagal KET motociklininkas buvo teisus, avarija skausmingiausia jam, nes kūną saugo tik apranga.“
Pirmas eksperimentas: atspėkite greitį
Mokytojas Tomas Rinkevičius savo argumentams pagrįsti turi kelis eksperimentus. Tiksliau, jis vengia tiesmuko moralizavimo, o sukuria situaciją, kai mokinys pats prieina prie išvados.
Didelėje uždaroje aikštelėje mokytojas įsibėgėja iki 90–100 km/val. ir mokinių klausia: kokiu greičiu važiavo motociklas?
Dauguma, vertindami greitį iš akies, atsako, kad mokytojas važiavo 40–60 km/val. Eksperimentas parodo, kad kiti eismo dalyviai gali klysti dvigubai, vertindami artėjančio motociklo greitį.
„Kartais matau, kad kai kurie ponai mieste pravažiuoja iki 150 km/val. Todėl greičio mėgėjams sakau: tik laiko klausimas, kada jūs žūsite ar tiesiog pakliūsite į eismo įvykį. Nereikia po to vairuotojų kaltinti, kad jums užkirto kelią: jie juk turėjo labai mažą tikimybę jus pamatyti“, – aiškina pedagogas.
Šis eksperimentas įrodo, kad daugeliu atvejų kaltinimai, jog vairuotojai specialiai nepraleidžia motociklininkų, yra iš piršto laužti. Jei vertindamas greitį taip klysta pats būsimas motociklininkas, akimi stebėdamas situaciją aikštelėje, tai nieko stebėtino, kad motociklininko greičio negali objektyviai įvertinti mažiau patirties turintis vairuotojas, kuris vaizdą mato tik veidrodėlyje.
Beje, dar vienas mokytojo pastebėjimas apie veidrodėlius. Motociklo veidrodėlių specifika kitokia nei automobilio. Todėl, jei motociklininkas yra stambesnio sudėjimo, jis gali savo kūnu šiek tiek užstoti regėjimo lauką, susiformuos akloji zona. Todėl svarbus patarimas: važiuodami motociklu sukiokite galvą, tikrinkite akląją zoną.
Antras eksperimentas: ką lemia 10 km/val.
Kartais Tomas Rinkevičius savo mokinių lyg tarp kitko paklausia, kokiu greičiu jie važinėja. Jei mokinio atsakymas „saugus“, Tomas nesako nieko. Jei mokinys prasitaria, kad viršijo greitį, tarkime, 30 km/val., nes toks greičio skirtumas neva nėra kritinis, pedagogas nepuola moralizuoti. Jis pasiūlo atlikti dar vieną labai naudingą eksperimentą.
Pirmasis „Regitros“ pratimas aikštelėje yra važiavimas einančio žmogaus greičiu, t.y. apie 5 km/val. Motociklininkas, važiuodamas šalia einančio instruktoriaus, negali sustoti ar pasiremti koja.
Pratimas nėra lengvas ir dėl to, kad motociklas tiesiog įjungus pirmą pavarą važiuotų 10 km/val. greičiu. Tad norint tolygiai važiuoti su einančiu instruktoriumi reikia labai laviruoti, išlaikyti pusiausvyrą.
Ką pastebi mokiniai? Važiuoti 5 km/val. yra sunku. 6–7 km/val. jau lengviau. O 8 km/val. ir daugiau – jokių problemų. Taigi labai daug lemia ne tik 30, bet net ir 3 km/val.
Apranga
„Negaliu žiūrėti, kai žmogus motociklu važiuoja vilkėdamas šortus ir kroksus. Ar vien tik marškinėlius trumpomis rankovėmis. Apranga yra labai svarbi. O dar svarbiau, kad ji atitiktų žmogaus dydį ir būtų patogi. Kad nevaržytų judesių, bet ir nebūtų per laisva“, – sako T.Rinkevičius.
Bet ne mažiau svarbu, kad motociklininko apranga būtų iš tolo matoma – su šviesą atspindinčiomis juostelėmis. Važiuoti juodu motociklu pasidabinus juoda apranga nėra saugu.
Brangink gyvybę. Laikykis kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos