Tuo vairuotojai galėjo įsitikinti jau šio pirmadienio rytą ir ypač vakarą. Prasidėjus stipriai pūgai, Vilniaus gatvėse vėl prasidėjo chaosas. Be jokios abejonės, vien kelininkų kaltinti nereikėtų: nors apie artėjančią stichiją jie įspėjo iš anksto ir prevenciškai pribėrė druskos, tai nepadėjo.
Kaip prekybos centro „Maxima“ aikštelėje susidūrė iš karto 6 automobiliai, skaitykite čia.
Kita vertus, nereikia nė sniego. Net ir vasarą palijus, eismas mieste sulėtėja.
Kodėl? Važiavimas per lietų nedaug skiriasi nuo judėjimo sausu asfaltu, o šiuolaikinės padangos užtikrina puikų sukibimą visomis oro sąlygomis. Tačiau dėl prastesnio matomumo eismas gatvėse neretai sulėtėja kone perpus.
Analogiškai ir pasnigus: nors kelininkai, bent jau sostinėje, darbuojasi operatyviai, vien sniegas ant šaligatvių nemažai daliai vairuotojų sukelia didelį stresą ir norą važiuoti lėtai.
Kita vertus, jeigu visas eismo srautas juda pastoviu greičiu, paties greičio įtaka pralaidumui nedidelė: juk spūstys susidaro tik prie kelių susiaurėjimų ar sankryžų, o tiesiame kelyje – nebent dėl pačių vairuotojų nemokšiškumo (mėtymosi iš vienos juostos į kitą) kylančios „vaiduoklinės spūstys“.
Tačiau grįžkime prie juokelio, kad spūsčių klausimą, bent jau sostinėje, geriausiai išsprendžia moksleivių atostogos. Neva tėvai nebeveža vaikų į mokyklas (visi tuo pačiu metu), ir problemos nebelieka.
JUDU komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė, pateikusi praėjusios savaitės Vilniaus miesto eismo srautų statistiką, patvirtino šį teiginį: iš tiesų praėjusią savaitę judėjimas Vilniaus gatvėmis buvo gerokai sumažėjęs.
Rytais eismo intensyvumas buvo sumažėjęs trečdaliu
Praėjusią savaitę Lietuvos moksleiviai atostogavo bei buvo minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena (Vasario 16-oji). Todėl ketvirtadienis buvo nedarbo diena, taip pat daugelis gyventojų pasinaudojo galimybe turėti ilgąjį savaitgalį (prie ketvirtadienio prijungė ir penktadienį).
Tai paaiškina, kodėl bendras eismo srautas rytinio piko metu (7-tą savaitę, lyginant su 6-a metų savaite) 65-iose intensyviausio eismo sankryžose buvo 30 proc. mažesnis. O vakarinio piko metu – 12 proc. mažesnis.
Kalbant apie kelionių skaičių, 7-ą metų savaitę (per moksleivių atostogas) vidutiniškai per darbo dieną buvo atliekama 430 tūkst. kelionių, t. y. 5 proc. mažiau nei šių metų 6-ą savaitę.
Rytinio piko metu spūstys 7-ą metų savaitę palyginus su 6-a metu buvo fiksuotos tik tris darbo dienas. Jų vidutinė trukmė buvo 65 proc. trumpesnė.
Neįprastai mažesnė rytinė spūstis lyginant su praėjusiu trečiadieniu fiksuota moksleivių atostogų trečiadienį. Specialistė G.Vasiliauskaitė tai aiškina taip: prieš ilgąjį savaitgalį dalis gyventojų liko dirbti iš namų. Kaip rodo vakarinio piko duomenys, gyventojai iš miesto pajudėjo tik vakarėjant.
Vakarinio piko metu spūstys moksleivių atostogų savaitę vidutiniškai buvo 34 proc. trumpesnės nei 6-ą metų savaitę, jos fiksuotos tik tris darbo dienas iš keturių, viena buvo nedarbo. Nagrinėjant padieniui, pastebėta, kad trečiadienį buvo fiksuotas 58 proc. arba atitinkamai 45 min. spūsties prailgėjimas lyginant su įprastu trečiadieniu, nors rytinis pikas buvo 65 proc. trumpesnis. Tam įtakos turėjo gyventojų pasirinkimas pasiimti daugiau laisvadienių ir taip prasiilginti savaitgalį.
Ne piko meto spūstys buvo fiksuotos tik antradienį ir trečiadienį toje pačioje atkarpoje: Ozo g. link Kareivių—Kalvarijų—Ozo g. sankryžos.
Kalėdinės atostogos darė dar didesnę įtaką eismo srautams
Kyla klausimas, ar panašią įtaką eismui darė ir Kalėdų atostogos? Palyginus su Kalėdų moksleivių atostogomis (2022 metų 52-ąja ir 2023 metų 1-ąja savaite) eismo srautai pasiskirstė taip.
Bendras eismo srautas moksleivių žiemos atostogų (7-ąją metų) savaitę, lyginant su 52-a 2022 metų savaite, rytinio piko metu 65-iose intensyviausio eismo sankryžose buvo didesnis 66 proc. Vakarinio piko metu – didesnis 26 proc. O, lyginant su 1-a metų savaite, žiemos atostogų savaitę (vasarį) rytinio piko metu 65-iose intensyviausio eismo sankryžose buvo didesnis 7 proc. Vakarinio piko metu – didesnis 6 proc.
Vairavimo pedagogas A.Pakėnas: kokie kiti būdai mažinti spūstis
Primename, kad spūstis mažinti, skelbiant moksleivių atostogas, juokaudamas siūlė mokyklos „Amplius LT“ vairavimo pedagogas, radijo laidų vedėjas Artūras Pakėnas.
„Štai kaip reikia spręsti kamščių problemas Vilniuje – paskelbti mokinių atostogas. Ir nereikia nei gatvių tinklo plėtoti, nei eismo organizavimo sistemų tobulinti. Be to, akivaizdu – dviračiai dar ilgai netaps masiniu reiškiniu. Bet kada galime tikėtis mokyklų ir darželių tinklo optimizavimo? Greičiausiai po to, kai pastatys stadioną?“ – ironizavo Artūras Pakėnas savo „Facebook“ paskyroje.
Jis 15min sakė praėjusią savaitę pastebėjęs sumažėjusius srautus ne tik transporto arterijose (T.Narbuto g., Laisvės pr., A.Panerių rajonas netoli „Regitros“), bet ir parkavimo aikštelėse. Tai nėra nauja tendencija: visi, važinėjantys po miestą kasdien, žino, kad per moksleivių atostogas eismas pasikeičia.
Paklaustas, o kokius racionalius būdus siūlytų spūstims Vilniuje mažinti, A.Pakėnas nurodė kelis punktus:
- Miestų optimizavimas – viskas arti gyvenamosios vietos. Nes dabar dalis besimokančių vairuoti tai daro dėl to, kad vaikai paaugo ir juos reikia vežioti į darželį ar mokyklą; pristatyti mokyklų ir darželių nepakaks, reikia kad ir jų kokybė būtų panaši – tuomet nesinorės vaikų vežioti į kitą miesto galą.
- Gatvių tinklo optimizavimas – miestas ir gyventojų tankis didėja, o gatvių lieka tiek pat, jos kai kur siaurėja.
- Diegti naujas eismo organizavimo sistemas. Ne drausti parkuotis aplink centrą, o kurti daugiau vietų, kuriose, tegul ir susimokėjęs už parkavimą, žmogus galėtų palikti automobilį ir patogiai pasiekti centrą.
- Plėtoti viešojo transporto tinklą.
- Riboti miesto augimą – būtent dideli milijoniai miestai turi problemų. O kodėl negalėtų augti Širvintos ar Elektrėnai? Bet tam reikia vyriausybinės strategijos.
- Normalaus aplinkkelio statyba aplink miestą (o ne tik pietiniame ir vakariniame šonuose, nes dabar tai ne aplinkkelis, o šonakelis).
- Dėl aukščiau išvardytų priežasčių kalbame apie žalias zonas miesto centre, bet pro centrinę sostinės dalį važiuoja vilkikai (tuneliu po Gedimino pr., pavyzdžiui).
- Vien dviratininkų ir pėsčiųjų planas susiekimo neišspręs. Tai – tik sezoninė aktualija. Taip pat neišspręs kažkurio vieno žiedo perdarymas. Turi būti platus matymas, ilgalaikis strateginis planas, trunkantis ne vieną politiko kadenciją ir darantis miestą patogiu ne 50 proc. žmonių, o bent 90 proc.
