Tokios aplinkybės keliuose dažnai siejamos su neigiamomis emocijomis: vairuotojai tampa irzlūs ar net agresyvūs, kai jaučiasi įstrigę spūstyse. Tai gali lemti konfliktus su kitais eismo dalyviais, nesutarimus tarp šeimos narių ir net pavojingas situacijas kelyje. Psichologė dalinasi patarimais, kaip stresinėse situacijose reaguoti ir padėti sau nusiraminti.
Kodėl spūstys siejamos su neigiamomis emocijomis?
Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, patekę į eismo spūstį vairuotojai praranda kontrolės jausmą, žlunga jų planai, jie jaučiasi įstrigę ir negali nieko pakeisti. Ši būsena kelia nerimą bei stresą.
„Niekam nepatinka įstrigti ir prarasti kontrolės jausmą. Kai žmogus jaučia stresą, suprastėja jo kognityvinės funkcijos, jam sunkiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti ramybę. Tai gali sukelti dirglumą, o kartais net agresijos protrūkius“, – teigia psichologė.
Stresas – prastas sąjungininkas prie vairo
Specialistė atkreipia dėmesį, kad stresas yra naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje, kai padeda atlikti tam tikrą užduotį. Jeigu jis yra nuolatinis ir užsitęsęs, tai gali turėti neigiamą poveikį, paaštrinti psichikos sutrikimus.
„Eismo spūsčių sukeltos emocijos gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą, įskaitant miego kokybę, imuninę sistemą, psichologinę būklę. Atsiranda panikos priepuolių tikimybė, ypač jeigu tokių nerimo sutrikimų būta anksčiau“, – sako I. Būdvytytė.
Kaip valdyti stresą vairuojant?
Siekiant išvengti streso ir jo padarinių sveikatai, psichologė rekomenduoja kelionėms pasiruošti iš anksto: apgalvoti geriausio maršruto pasirinkimus, pasirūpinti veikla automobilyje, kad mažiesiems ekipažo nariams nebūtų nuobodu, taip pat nenumoti ranka į sustojimų svarbą.
„Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija: sekmadienio vakaro kelionė iš pajūrio į didžiuosius šalies miestus, automobilis stovi kamštyje, vaikams nuobodu, jie nori kažką veikti, yra išalkę, pradeda zirzti ir tai dar labiau paaštrina stresinę situaciją. Siūlau pagalvoti apie tokius atvejus iš anksto ir pasirūpinti, kad visiems šeimos nariams kelionė neprailgtų“, – pataria psichologė.
„Circle K“ Lietuvos degalinių tinklo departamento direktorė Kristina Kabelienė pataria nesistengti viso suplanuoto maršruto įveikti vienu ypu – grynas oras ir sustojimai padeda nusiraminti. „Ilgas vairavimas, ypač eismo spūstyse, dažnam vairuotojui gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir lemti jo emocinę savijautą. Vasarą, kai mūsų šalyje tikėtinas didelis eismo intensyvumas ir spūstys, „Circle K“ degalinė tapo „Tavo vasaros stotele“ – vieta, kviečiančia atsigaivinti, užkąsti, pailsėti ir, atgavus jėgas, keliauti toliau. Tiek degalinėse, tiek lauke klientams siūlome atsipūsti ir atgauti emocinį balansą poilsio zonose, suteikiame išskirtinius vasaros pasiūlymus, atliepiančius keliautojų poreikius“, – pasakoja K. Kabelienė.
Padeda atsipalaidavimo technikos
Jeigu vis tik streso išvengti nepavyko, neigiamas emocijas suvaldyti psichologė rekomenduoja pasitelkiant įvairias technikas.
„Rami muzika, meditacija ir gilaus kvėpavimo pratimai – tai, kas gali padėti susidūrus su stresu. Taip pat rekomenduoju pabandyti priimti situaciją, susitaikyti su tuo, kad nieko negalime pakeisti, būti čia ir dabar. Reikėtų įsijausti į aplinką, kurioje esate, galvoti, ką jaučiate, kokie kvapai ir garsai aplink jus, kas vyksta jūsų akiratyje. Šis pratimas labai nuramina ir įžemina“, – dalinasi I. Būdvytytė.
Psichologė pataria ilgose kelionėse dažniau sustoti, išlipti pasivaikščioti, įkvėpti gryno oro, leisti vaikams pajudėti – tokios pertraukos padeda sumažinti stresą kelyje.
