Keliautojas, ilgų distancijų važiuotojas Vitoldas Milius dalijasi savo patirtimi bei patarimais.
– Ką pirmiausia patartumėte tiems, kas išsiruošia tolimesnių atostogų automobiliu?
– Žmonės turbūt visais gyvenimo klausimais turi nevienodas nuomones. Apie vairavimą taip pat. Iš tiesų tai vairavimas nedaug skiriasi nuo gyvenimo. Kas vienam yra ilgas kelias, nebūtinai taip atrodo kitam.
Labai svarbu įvertinti atstumą ir laiką, per kurį jį planuojama įveikti – žinoti, kiek pats gali važiuoti.
Pavyzdžiui, kelionė iš sostinės į pajūrį. Vienam tai paprastas maršrutas, o kitam ilga kelionė, per kurią reikia ilsėtis. Vadinasi, jei toks žmogus išsiruošia į gerokai tolimesnę kelionę, turi kreipti dėmesį į savo galimybes. Vienam sunkiau vairuoti dėl dėmesio sutelkimo niuansų, kitam dėl fiziologijos – sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje, todėl reiktų į tai atsižvelgti.
Neprisisegęs keleivis galinėje sėdynėje gali ne tik pats susižaloti, bet ir sužaloti, net mirtinai, vairuotoją ar kitą keleivį, jei įvyktų eismo įvykis.
Nėra vienareikšmio patarimo, kad reiktų važiuoti tam tikrą atstumą ir viskas bus gerai. Tačiau yra ribos. Tie, kurie vairuodami nejaučia didelių fiziologinių ir dėmesio sutelkimo sunkumų, yra geri vairuotojai, važiuodami į vakaro pusę gali maždaug 1000 kilometrų per dieną įveikti. Daugiau vairuoti nepatarčiau, nes jei išvažiuosite iš ryto, įveikus tokį atstumą jau bus vakaras ir laikas poilsiui.
Nors kalbame pirmiausia apie vairuotoją, jis svarbiausias, tačiau nereikia pamiršti ir keleivių, kurių irgi neturi išvarginti ilga kelionė.
– Neretai žmonės pasirenka važiuoti automobiliu didesnį atstumą naktį, tada ir automobilių mažiau, ir ne taip karšta, kai kurių darbo ritmas toks, kad naktimis jie yra įpratę būti budrūs. Ar saugu vairuoti naktį?
– Taip, žmonės važiuoja naktimis. Jeigu žmogus turi įprotį dirbti naktimis, pažįstu pats nemažai taksi vairuotojų, kurie dirba tik naktimis, kitų profesijų žmonės, kurie įpratę dirbti kitu ritmu, o šių dienų aktualijų fone, kai tvyro didžiuliai karščiai, tai gali būti motyvas važiuoti naktį. Tačiau tai išimtys. Vairavimas naktį įmanomas su tam tikromis išlygoms, nes jis yra susijęs su tam tikrais pavojais ir didesne klaidų tikimybe.
Naktį vairuojantis žmogus turi būti gerai pailsėjęs, pamiegojęs dieną. Negalima vairuoti 24 valandas ar neišsimiegojus kokias dvi paras. Tai būtų labai ekstremalus elgesys.
Dehidratacija mažina dėmesingumą, todėl patariu visiems vairuotojams, nesvarbu koks oras, koks metų ar paros laikas, gerti kuo daugiau vandens.
Važiuojantiems ilgesnius atstumus, daugiau nei tūkstantį kilometrų, patarčiau keliauti dieną, o naktį išsimiegoti. Juk ir keliaujant galima laiką gerai praleisti, kažkur skaniai pavalgyti, gerai pailsėti ir ryte vėl toliau važiuoti, kad ir dar vieną tūkstantį kilometrų. Kai šviesu, esame pailsėję ir vairuojame saugiau. Kai naktis, tamsu ir esame pavargę nuo dienos vairavimo reikia ilsėtis. Jokių kitų vaistų nuo nuovargio nėra.
– Kartais būna situacijų, kai vairuotojas gal ir nuvažiuotų atstumą, tačiau bendrakeleiviai, ypač maži vaikai, ima prašyti sustoti, automobilyje kyla erzelys ir tai turbūt irgi neprisideda prie saugaus vairavimo?
– Siūlau prisiminti, kokiu gi tikslu išsiruošėme į kelionę. Juk tikriausiai tam, kad pailsėtume, pabūtume su šeima, gražiai praleistume laiką, turėtume jo vienas kitam...
Todėl vairuotojo užsispyrimas neturėtų sugadinti kitiems nuotaikos. Kartais norai sutampa, visi – ir vairuotojas, ir keleiviai yra nusiteikę važiuoti ilgai, jiems norisi nuvykti kuo greičiau į tam tikrą vietą ir tada jau ilsėtis. Toks formatas galimas, tačiau dažnai būna, kad ištvermingas vairuotojas kankina neištvermingus šeimos narius. Čia jau kalba būtų ne apie vairavimą, bet apie santykius.
Daugiau nei 1000 kilometrų per dieną važiuoti nepatarčiau.
Manau, neverta jų gadinti. Važiuodamas su kitais žmonėmis turi prisitaikyti.
Būna, kad vieni nori į tualetą, tačiau vairuotojas užsispiria, kad kitas sustojimas bus tik, pavyzdžiui, po šimto kilometrų. Tačiau susiruošus į ilgą kelionę reikia apgalvoti ne tik savo poreikius ir jais vadovautis, bet ir visų keleivių. Visi bendrakeleiviai, nebūtinai vaikai, kartais žmonės keliauja ir su augintiniais, turi savų poreikių, savo nuovargio formatus ir kankinti žmogų per naktį jį vežant tikrai nėra gerai.
Kai kurie vairuotojai nesupranta, juk sėdi, nieko neveiki, aš vairuoju, tai ko čia nepatenkintas. Tačiau kartais sėdėti šalia yra daug sunkiau ir labiau vargina nei vairuoti pačiam. Aš pats galiu vairuoti labai ilgai ir daug, bet sėdėti šalia – nebūtinai.
– Neretai žmonės važiuodami ilgai ima elgtis kiek kitaip nei važiuodami mieste, pavyzdžiui, gale sėdintys atsisega saugos diržus. Ar skiriasi saugumo reikalavimai ilgoje kelionėje?
– Dėl saugos diržų – tai jokių diskusijų. Jie būtini visiems keleiviams, tiek sėdintiems priekinėse, tiek galinėse sėdynėse, vaikiškos kėdutės irgi turi būti tinkamai pritvirtintos.
Nesvarbu, ar važiuojame mieste, ar susiruošėme į tolimą kelionę. Diržo paskirtis – apsaugoti nuo netikėtos nelaimės. Nei važiavimo tikslas, nei kryptis nuo jos, deja, neapsaugo.
Neprisisegęs keleivis galinėje sėdynėje gali ne tik pats susižaloti, bet ir sužaloti, net mirtinai, vairuotoją ar kitą keleivį, jei įvyktų koks nors eismo įvykis.
Kartais keliaujantys autobusais, mikroautobusais, kemperiais mano, kad tokiame automobilyje diržai nėra privalomi. Ne, jie privalomi visose transporto priemonėse. Daugelis skaudžių pasekmių būna būtent todėl, kad žmonės važiavo neprisisegę saugos diržais.
– Toliau vairuojantys būna, kad čia pat už vairo atsigeria, užkandžiauja? Ar labai rizikinga tokie veiksmai?
– Manau, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Logiškai mąstantis, turintis patirtį vairuotojas tikrai yra įgalus atskirti kada ir ką jis gali daryti. Tas multitaskinimas, kai žmonės vairuoja, žiūri į telefoną ar dar ką veikia, tai yra tikrai blogai.
Niekas neįrodys, jog žmogus geriantis vandenį, vairuoja geriau nei negeriantis. Bet važiuojant ilgus atstumus tikrai yra tam tikros vietos, kai galima atsigerti ir tai netrukdo vairavimui. Svarbu, kad vairuotojas, tai darytų maksimaliai saugioje situacijoje, o ne tada, kai ir taip yra ką veikti, kur kreipti dėmesį.
Mano patarimas visiems vairuotojams važiuojant toli, visai nesvarbu koks oras, koks metų ar paros laikas, gerti kuo daugiau vandens. Jo ne tik reikia mūsų organizmui, bet ir suteikia budrumo. Dehidratacija mažina dėmesingumą. Kartais vairuotojai negeria, nes nenori dažnai stoti ir eiti į tualetą. Tačiau tie sustojimai irgi yra didžiulis pliusas, tam tikras atokvėpis.
– Kai kurie vairuotojai vietoj vandens renkasi kavą ar net energetinius gėrimus, kad būtų žvalesni. Ar tai veiksminga?
– Jei žmonės įprastai geria kavą ir ji padeda jiems išlikti budresniais, tai žinoma, kodėl gi ne.
Tik visada patariu žmonėms kritiniais momentais neeksperimentuoti. Pavyzdžiui, jei niekada gyvenime žmogus nėra gėręs energetinių gėrimų, nežino, kaip jie jį veikia, tačiau vairuodamas pasijunta pavargęs, užsinori miego ir užuot pailsėjęs nutaria atsigaivinti. Tą reiktų išbandyti kasdieniniame gyvenime, ramioje aplinkoje.
Visiems reiktų išmokti gerti vandenį, jo mes suvartojame tikrai per mažai, yra patogių gertuvių, kur net nereikia atsisukinėti.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
