Amerikietis iš San Fransisko (Kalifornija) grafikos dizaineriu dirba daugiau negu 10 metų, važinėja motociklu – dvigubai tiek. 38-erių dailininkas per savo karjerą kūrė iliustracijas ne vienam motociklų žurnalui. Kalbiname.
– Iš jūsų piešinių nesunku pajusti, kad pats važinėjate motociklu...
– Taip, motociklu važinėju jau maždaug 20 metų. Man motociklas – tai susisiekimo priemonė. Šiuo metu turiu 2005-ųjų „Honda CBR600RR“ ir 2002-ųjų „Suzuki DL1000“ – renkuosi kurį nors, priklausomai nuo eismo sąlygų. Man patinka CBR, nes juo galiu greičiau keisti eismo juostas, o DL man labiau patinka sėdėjimo pozicija.
Pagalvojau, kam man reikalingas gremėzdiškas automobilis, jeigu motociklas taip pat gali mane pervežti iš taško A į tašką B, tik greičiau ir efektyviau.
– Kodėl piešiate motociklus?
– Nusprendžiau įsigyti motociklą paskutinėse mokyklos klasėse – norėjau ko nors prieinamo ir greito važinėtis mieste. Pagalvojau, kam man reikalingas gremėzdiškas automobilis, jeigu motociklas taip pat gali mane pervežti iš taško A į tašką B, tik greičiau ir efektyviau. Man patinka piešti motociklininkus ir motociklus, nes tai gerai pažįstu, žinau. Jeigu pamatau ką nors, kas mane įkvepia, tai ir nupiešiu – kad ir sau pačiam. Šiuo metu piešiu Amerikos politikus – galbūt tai nelabai įkvepia, tačiau pažadina tam tikrą mano emociją, kurią noriu išreikšti.
– Kada pradėjote piešti ir kada pomėgis tapo profesija?
– Man atrodo, buvau 8-erių, kai atėjau į pirmąją dailės pamoką – tada mes piešėme klouną, laikantį tris balionus. Nors piešinys buvo paprastas, ši akimirka įsiminė ilgam. Motociklų temomis pradėjau kurti vietiniame San Fransisko motociklų žurnale „Urban Moto“.
– Piešiate ant popieriaus ar kompiuteriu? Koks yra jūsų braižas, koloritas?
– Paprastai piešiu eskizų albume rašikliais, pieštukais, teptukais. Darbe (ir taip pat „Street Savvy“ tema) naudoju „iPad Pro“ ir/ arba „Mac“ su „Cintiq“ monitoriumi. Kadangi piešiu įvairiais stiliais, šio projekto pradžioje turėjome sutarti vieną ir nuoseklų braižą. Su kūrybos vadove nusprendėme naudoti šiurkštų, brėžiantį/dreskiantį stilių.
– Kiekviename piešinyje detaliai nupiešiate tam tikrus motociklų modelius, pavyzdžiui, „Vairavimo mokykloje“ matome tris linksmus, juokingus personažus ir atsidūstantį instruktorių. Kodėl pasirinkote būtent šiuos motociklus ir charakterius?
– Per „Street Savvy“ projektą norėjau parinkti motociklus, kurie tiktų skaitytojams. Vairavimo mokyklos atveju nupiešiau seno, šiuolaikinio ir konceptualaus motociklų derinį. Tuo metu pasirodė „Honda RC-E“ konceptualus modelis, kuris man labai patiko, todėl įtraukiau ir jį. Kiti motociklai yra „Triumph Speed Triple“ ir senesnis „Honda CB“ modelis. „Motorcyclist“ kūrybos direktorė norėjo, kad parodytume mokyklos klasę, kurioje instruktorius bando pakeisti blogus važiuotojų įpročius, kaip, pavyzdžiui, neteisingos aprangos dėvėjimą.
– Kurį tekstą iš „Street Savvy“ projekto jums buvo sunkiausia iliustruoti?
– Tie, kuriuos buvo sunku nupiešti, nebūtinai buvo sudėtingi iš techninės piešinio atlikimo pusės: kalbu apie atvejus, kai tekstai tęsdavo prieš tai buvusiųjų temą. Tad nupiešti ką nors naujo ir įdomaus ta pačia tema buvo iššūkiu.
– Kalbant apskritai, kokia yra rimčiausia saugaus eismo problema jūsų valstijoje ar visoje šalyje? Ir kokia yra „geroji patirtis“ sprendžiant šias problemas? Pavyzdžiui, mes turime 6 mėnesius šaltojo periodo, tad kitų transporto priemonių vairuotojai nėra pripratę prie motociklų. Arba kitas pavyzdys – per daug važiuotojų dėvi tamsią, juodą aprangą...
– Man labai pasisekė gyventi vietoje, kur paprastai šviečia saulė ištisus metus. Nors šią žiemą nemažai lijo ir buvo potvynių, tai suvaldoma. Pritariu: mano „Aerostich“ motociklininko apranga taip pat yra juoda, kaip ir abu motociklai – kelyje nesu gerai matomas. Bet taip pat manau, kad nemažai vairuotojų tavęs vis tiek nematys net jeigu prisisegsi mirksinčius žibintus ir dėvėsi neoninių spalvų kelnes – jie per daug užsiėmę naršo telefonuose.
Dėl saugaus eismo, manyčiau, didelė problema yra tai, kad žmonės paprastai įsigyja jų įgūdžių neatitinkančius motociklus. Tad pastaruosius keletą metų gamintojų pasirinkimas pristatyti patrauklius 300–500 kub. cm. motociklus yra puikus žingsnis mūsų rinkoje. Seniau dirbau motociklų parduotuvėje, kur dažnai matydavau šviežius motociklininkus, įsigyjančius naujausius, jiems per daug galingus „R1“ ar „GSXR1000“ modelius...
– Ką manote apie naujausią „Iron & Air“ žurnalo numerį (leidžiamas Mančesteryje, Naujajame Hampšyre, JAV)? Numeris skirtas dailės ir dizaino darbams apie motociklus.
– Oho! Niekada negirdėjau apie tokį žurnalą – jis, pasirodo, išties nuostabus. Ačiū, kad pasidalijote – pasidomėsiu, ar galėčiau jam kurti ateityje.
Richo Lee darbai „Street Savvy“ tema pasiekiami paspaudus čia.
