Panašios nuomonės laikosi ir VGTU Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas. Jis galimybę leisti sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, vadina „nesąmone“.
Idėja iš Amerikos
Iš kur kilo tokia idėja? Juk, rodos, Lietuvos vairuotojams galva vis dar susisukusi dėl lentelių su žaliomis rodyklėmis reformos – važiuoti per sankryžas nebemoka ne tik eiliniai eismo dalyviai, bet net ir policijos pareigūnai (žiūrėkite filmuotą siužetą apie tai).
Lentelių su žaliomis rodyklėmis serialas dar nesibaigė. Vilniaus miesto savivaldybė dar tik pradeda grąžinti sausio pradžioje nuimtas lenteles, kiti miestai jau grąžino, nederinę su Transporto kompetencijų agentūra.
Beje, dalis lentelių bus grąžintos tik laikinai, kol bus rekonstruotos probleminės sankryžos, pakeista eismo organizavimo tvarka jose. Vilniuje tokių – apie 15.
Taigi pokyčiai dar nesibaigia, tad važiuoti „iš įpročio“, kaip dažnai nutinka, vairuotojams tikrai negalima. O dar ministras kalba apie kitą naujovę – sukimą į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui.
Beje, ši idėja atkeliavo iš JAV, ten tokia sistema puikiai veikia, bet yra papildomų sąlygų. Apie jas kalbėjomės su patyrusiais vairuotojais ir šios temos ekspertais, kuriems teko vairuoti įvairiose pasaulio šalyse.
Sukti per raudoną galima ne tik į dešinę, bet yra papildomų sąlygų
Prieš prabylant apie leidimą sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui (be rodyklių fone), trumpai priminsime lentelių su žaliomis rodyklėmis istoriją. Pasak Ryčio Vosyliaus, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo, lentelės su rodyklėmis Lietuvoje atsirado 1994 m. gegužę. Tačiau tik nuo 2014 m. spalio mėn. įsigaliojo reikalavimas degant raudonam šviesoforo signalui prie lentelės su tokia rodykle sustoti. Kitaip tariant, ją traktuoti taip, lyg važiuotum per raudoną.
Tačiau, kaip matome, ši tvarka Lietuvoje nepasiteisino, nes vairuotojai ne stodavo prie STOP linijos, o daugeliu atvejų važiuodavo tik pristabdydami.
Įdomu tai, kad JAV galiojanti tvarka, kai galima sukti į dešinę (o kai kur – ir į kairę) degant raudonam šviesoforo signalui, labai panaši į Lietuvoje bandytą numarinti „lentelių su žalia rodykle“ taisyklę.
Verslininkas Ernestas Butrimas, jau nuo 2013 m. vairuojantis JAV, patikslino, kaip veikia KET šioje šalyje:
„Prie šviesoforų yra STOP linijos ir užrašai NO TURN ON RED, jei sankryža sudėtinga ir sukti joje galima tik degant žaliai šviesai. Pėstiesiems eiti per raudoną draudžiama. Taip pat galioja taisyklė sukti į kairę, kai nedega papildoma žalia sekcija, jeigu dega žalia važiuoti tiesiai ir jeigu nėra atvažiuojančių automobilių.“
E.Butrimui pritaria ir autosporto entuziastas Vytas Bilinskas:
„Sumažėtų spūsčių, nereikėtų brangiai vėl montuoti lentelių su rodyklėmis. Pakaktų tik avaringose sankryžose įrengti tokį posūkį draudžiančius ženklus. JAV tai veikia, tai kodėl pas mus turėtų būti blogai?“
Dakaro lenktynininkas Benediktas Vanagas laikosi nuomonės, kad idėja gera tada, kai ji tinkamai įgyvendinama:
„Tokie sprendimai tikrai palengvina automobilių judėjimą, bet reikia įsigilinti, kaip tai paveiktų eismo saugumą. Juk avaringumas gali didėti dėl vairuotojų neatidumo – pėsčiųjų saugumas neturi nukentėti. Veikiau atvirkščiai. Nes lentelių su žaliomis rodyklėmis problema ir buvo, kad vairuotojai kėlė pavojų važiuodami neatsargiai.“
B.Vanagas atkreipia dėmesį, kad, sukdamas į dešinę per raudoną, vairuotojas pirmiausia dairysis automobilių iš kairės ar iš priekio. Todėl gali nepamatyti pėsčiojo, kertančio važiavimo trajektoriją (jei jam degtų žalia).
Vitoldas Milius, žurnalo „Auto Bild“ vyr. redaktorius, automobiliu apvažiavęs daugelį žemynų, sako, kad, ko gero, labiau balsuotų už tokią idėją nei prieš.
Vitoldo manymu, sukimas į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui psichologiškai veikia kitaip nei posūkis pro lentelę su žalia rodykle.
„Raudona šviesa veikia tarsi saugiklis, tu puikiai suvoki, kad neturi JOKIO pirmumo prieš nieką. O sukdamas pro lentelę su rodykle vairuotojas gali turėti abejonių, ar tikrai visus turi praleisti.
JAV išbandžiau šią sistemą, ji veikia gerai. Tai gal galėtų veikti ir Lietuvoje?“ – retoriškai klausia V.Milius.
