Be to, draudimo ekspertas pastebi tendenciją, kad vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kaltę dėl akmenuko sukeltų nuostolių nepelnytai prisiima nieko dėti vairuotojai.
„Šiemet jau užfiksavome 1538 atvejus, kuomet nuo kelio atskrieję akmenukai apgadino važiuojantį ar kelkraštyje stovintį automobilį. Be abejo, dažniausiai lyg kulka iš po ratų iššovę akmenukai įskelia priekinius automobilių stiklus, žibintų gaubtus, taip pat apibraižo ar įlenkia kėbulą. Kliūna ir galinio vaizdo veidrodėliams bei šoniniams langams, durelėms“, – sako R. Bieliauskas.
Vis tik tokie atvejai, kai galima įrodyti vairuotojo kaltę, yra labai reti, o daugeliu atveju žalas lemia paprasčiausias atsitiktinumas
Anot draudimo eksperto, neretai dėl akmenuko įskelto stiklo gyventojai kaltina priekyje važiavusio automobilio vairuotojus, kartais pasiviję netgi spaudžia juos pripažinti savo kaltę ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vis tik R. Bieliauskas sako, kad daugeliu atvejų vairuotojų kaltės požymiai nėra nustatomi, o akmenukų ar asfalto atplaišų padarytos žalos dažniausiai priskiriamos nuo vairuotojų nepriklausančioms aplinkybėms.
„Vairuotojai tikrai neturėtų pasirašinėti jokių prisipažinimų dėl neva jų kaltės kitai transporto priemonei iš po rato iššokusio akmenuko padarytos žalos. Vairuotojų kaltę galima įžvelgti tik išskirtiniais atvejais – tuomet kai kelias yra pažymėtas apie akmenukų pavojų įspėjančiu ženklu, o eismo dalyvis nepaisydamas jo atlieka pavojingus lenkimo manevrus, važiuoja greta dideliu greičiu. Vis tik tokie atvejai, kai galima įrodyti vairuotojo kaltę, yra labai reti, o daugeliu atveju žalas lemia paprasčiausias atsitiktinumas“, – sako R. Bieliauskas.
Draudikų atstovas prisimena ir piktnaudžiavimo atvejų, kai transporto priemonių savininkai kaltę dėl, neaišku kada, patirtų žalų siekė suversti nieko dėtiems vairuotojams.
„Turėjome situaciją, kai labai prabangaus automobilio vairuotojas prisivijo kitą eismo dalyvį ir spaudė prisipažinti, neva iš po šio asmens transporto priemonės ratų atskrieję akmenukai stipriai apgadino brangią mašiną. Pasimetęs jaunas vairuotojas pasirašė eismo įvykio deklaraciją, o žala tuokart buvo įvertinta net 12 tūkst. eurų. Vis tik mūsų ekspertai įrodė, kad nuostoliai negalėjo būti patirti dėl prisipažinusio vairuotojo kaltės. Tai nustatyti tikrai yra įmanoma įvertinus atstumus tarp automobilių, kelio būklę, važiavimo greitį, įskilimų ir įlenkimų matmenis, atlikus galimų akmenuko skriejimo trajektorijų aukščio ir krypties matavimus“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Dažniausiai nuo akmenukų vairuotojai, anot „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo, nukenčia žvyru dengtuose vieškeliuose ir kaimo keliuose, taip pat – neseniai išasfaltuotose gatvių ruožuose, kur po atliktų darbų paprastai lieka smulkių asfalto atplaišų ir akmenukų.
R. Bieliausko teigimu, važiuodami tokiais keliais vairuotojai turėtų laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių, pasirinkti protingą greitį, nesant būtinybei nelenkti kitų automobilių. Taip pat reikėtų sekti apie kelio darbus ir akmenuotą kelią įspėjančius ženklus ir įvažiavus į tokius ruožus sumažinti greitį. Akmenukui net ir nežymiai įskėlus stiklą ekspertas pataria nedelsti ir iš karto jį tvarkyti arba keisti. Priešingu atveju net ir nedidelė duobelė, automobilio krestelėjimas ar pakartotinas akmenuko smūgis gali visiškai suskaldyti langą, išgąsdinti vairuotoją, paskatinti instinktyviai suktelėti vairą ar staigiai spustelėti stabdžių pedalą ir tokiu būdu sukelti avarinę situaciją. Akmenukų padarytą žalą dengia transporto priemonių Kasko draudimas.
