Tyrimo metu 82 jaunuolių, vaikinų ir merginų, buvo teiraujamasi apie jų požiūrį į vairavimą išgėrus ir jų pačių nusiteikimą vairuoti du kartus – dalyviams esant visiškai blaiviems ir suvartojus vidutines alkoholio dozes.
Abiejų lyčių atstovai, kurie būdami visiškai blaivūs teigė, kad vairuoti išgėrus yra nesaugu, kylant alkoholio koncentracijai jų pačių organizmuose jau buvo nusiteikę vairuoti tuojau pat ir nebesmerkė vairavimo išgėrus.
Atsakymų skirtumai išgąsdino ir patį tyrimo iniciatorių, psichologijos profesorių Denis McCarthy: „ Visi žinome, kad žmonės priima teisingus sprendimus būdami blaivūs, o po kelių bokalų alaus jau gali rimtai klysti. Tačiau buvau nustebintas, kaip smarkiai alkoholis pakeičia pačius blaivybės įsitikinimus. Todėl labai svarbu žinoti, kad išgėrus keičiasi žmogaus nuostatos ir apsispręsti nevairuoti išgėrus būtina gerokai iš anksto“.
Biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas teigia, kad net mažos alkoholio dozės yra tiesiogiai susijusios su rizikinga elgsena. „Žmogus tuo ir skiriasi nuo gyvulių, kad turi aukštąją nervinę veiklą. Jis sugeba būti socialus, neįžeidinėti žmonių, sugeba prisitaikyti prie aplinkos, o alkoholis šią funkciją išjungia. Išsijungus kontrolės funkcijai, žmogus gali griebtis to, kas pavojinga, ir vairavimas yra tik viena iš galimybių. Gerai žinoma, kad būtent girti įsivelia į muštynes, juk, pavyzdžiui, blaivus žmogus suvokia, kad naktį skersgatvyje užkabinėti penkis suaugusius vyrus yra mažų mažiausiai nesaugu“,- teigia medikas.
