Perauklėjimo priemonė
2017 m. įsigaliojus naujai tvarkai, vairuotojai, kuriems už vairavimą neblaiviems bus atimta teisė vairuoti, atlikę ne mažiau kaip pusę bausmės galės atgauti šią teisę, jei savo sąskaita, savanoriškai įsirengs alkoblokus.
Teisės vairuoti tik transporto priemones, kuriose sumontuotas antialkoholinis variklio užraktas, grąžinimą patvirtins valstybės įmonės „Regitra“ įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir išduotas vairuotojo pažymėjimas su atitinkamu apribojimo kodu.
Nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo 2017 m. liepos mėnesio.
Kol kas alkoblokai montuojami nebūtinai tik linkusių nusižengti vairuotojų transporto priemonėse. Lietuvoje tokius aparatus jau anksčiau pradėjo diegti logistikos įmonės, vežančios vertingus krovinius. Arba naujausių mokyklinių autobusų tiekėjai, Valstybinės eismo saugumo komisijos sprendimu.
Šiaurės šalys – tarp lyderių
Pavyzdžiui, Suomijos Vyriausybė neperka biudžeto lėšomis finansuojamų vaikus vežančių transporto priemonių ar paslaugų, jei šiose transporto priemonėse neįrengti alkoblokai. Kasmet perauklėjimo, naudojant alkoblokus, programoje čia dalyvauja po 500 vairuotojų (iš 3,6 mln. turinčių pažymėjimus). Efektas tikrai apčiuopiamas – sulaikytų neblaivių vairuotojų skaičius 2007–2014 m. sumažėjo vidutiniškai nuo 23 iki 13 tūkst. per metus.
Panaši situacija Prancūzijoje, čia alkospynos mokykliniuose autobusuose privalomos nuo 2015 m.
Norvegijos Vyriausybė jau rengia teisės aktus dėl privalomo alkoblokų naudojimo mokykliniuose autobusuose. Švedijoje alkoblokai įrengti 80 tūkst. komercinio transporto priemonių. Estijos kelių administracija nuo 2014 m. skatina alkoblokų naudojimą, tai numatydama viešųjų pirkimų procese.
Nuo 2017 m. vasaros prasižengėliai galės susitrumpinti baudą
Kaip 15min informavo Susisiekimo ministerijos atstovai, projektas derinamas su Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijomis. Jei ministerijos neturės esminių pastabų, projektas pasieks Vyriausybę. Numatomos įteisinimo galimybės – nuo 2017 m. liepos 1 d.
Lietuvos vairuotojai, kartą jau nusižengę ir sėdę prie vairo neblaivūs, galės per pusę susitrumpinti nuobaudos laiką.
Kai alkobloko naudojimas bus reglamentuotas įstatymais, Lietuvos vairuotojai, kartą jau nusižengę ir sėdę prie vairo neblaivūs, galės per pusę susitrumpinti nuobaudos laiką.
Auklėjimo principas labai paprastas: jei jau prašai sutrumpinti bausmę ir žadi pasitaisyti, įsigyk (už daugiau nei 1000 Eur) alkobloką, sumontuok jį automobilyje ir, kiekvieną kartą sėdęs prie vairo ir pūsdamas į alkotesterį (alkobloko sudedamoji dalis), įrodyk, kad pažadai nėra tušti. Atlikęs bausmę alkobloką galėsi parduoti arba išnuomoti kitam prasižengėliui.
15min išbandė automobilį su alkobloku
15min žurnalistai išbandė automobilį „Audi RS4“, kuriame įmontuotas demonstracinis alkoblokas „Dräger Interlock 7000“. Aparatą sudaro rankinis alkotesteris, valdymo blokas, GPS modulis ir vaizdo kamera (esant reikalui – su veido atpažinimo funkcija). Demonstracinį automobilį vairavo įmonės „Alkotesteris“ vadovas Marius Anusauskas.
Alkoblokas ima veikti vos atidarius automobilio duris: įsijungia ir pasirengia darbui. Tai trunka apie 5 sek.
Marius įjungia degimą. Tačiau starteris variklio nesuka. Alkotesteris prašo pūsti – supypsi. Tuo pat metu kamera fotografuoja pūtėją. Vairuotojas paima alkotesterį (aparatas kiek didesnis už telefoną) ir kameros matymo lauke pučia, laikydamasis taisyklių: proceso pabaigoje vairuotojas turi įtraukti šiek tiek oro į save. Taip prietaisas nustato, kad pūtimą atlieka žmogus, o ne koks nors pritaikytas įrenginys.
Kamera fotografuoja vairuotoją ne tik pasukus degimo raktelį, bet ir automobiliui pajudėjus.
Alkotesteris alkoholio neaptiko (jei atvirai, Marius laikosi „nulinės“ tolerancijos), užsidega žalias užrašas „OK“, leidžiantis per 15 minučių užvesti variklį ir pradėti važiuoti.
Bet tai – dar ne viskas. Kamera fotografuoja vairuotoją ne tik pasukus degimo raktelį, bet ir automobiliui pajudėjus. Nuotraukos įrašomos į laikmeną. To reikia dėl labai paprastos priežasties – kad vairuotojas negalėtų manipuliuoti ir vietoje savęs nepasodintų kito vairuotojo.
Bet tuo alkobloko gudrybės nesibaigia. Priklausomai nuo to, kaip yra užprogramuotas, netrukus jis ir vėl prašo vairuotojo pūsti į alkotesterį – jau kelionės metu (per valandą – mažiausiai vieną kartą). Tam, kad dar kartą įsitikintų, kad vairuotojas yra blaivus. Žinoma, pūtimui duodama pakankamai laiko (6–10 min), kad skubotumas nepakenktų eismo saugumui.
Prašymą pūsti pakartotinai sudaro trys fazės. Pirmoji – aparatas ima pypsėti, užsidega užrašas, raginantis pūsti pakartotinai. Per antrąją fazę aparato pypsėjimas intensyvėja. Trečioji fazė – pradeda triukšmauti ne tik alkotesteris, bet įsijungia ir išorinė garsinė bei šviesos signalizacija. Tokiu būdu atkreipiamas kitų eismo dalyvių, policijos dėmesys, kad vairuoja galimai neblaivus žmogus. Pypsėjimas tikrai erzina, tad belieka arba pūsti, arba išjungti transporto priemonės variklį.
Norint judėti toliau reikia atlikti naują pūtimą. Taigi procesas prasideda iš pradžių.
Kodėl vairuotojas fotografuojamas
Kamera, fotografuojanti vairuotoją pūtimo ir kelionės metu – tai papildoma apsauga, kad išgerti linkęs vairuotojas turėtų kuo mažiau pagundų bandyti sukčiauti. Todėl jei pūsti bandytų blaivus, o paskui prie vairo sėstų jau įkaušęs automobilio savininkas, vairuotojams susikeisti nebūtų galimybių. Visos nuotraukos įrašomos arba būtų siunčiamos į duomenų bazę. Tokiu būdu prasikaltusį vairuotoją prižiūrintis pareigūnas nesunkiai gali palyginti atvaizdus ir nustatyti klastotę, jei tokia būtų.
Prasikaltusį vairuotoją prižiūrintis pareigūnas nesunkiai gali palyginti atvaizdus ir nustatyti klastotę, jei tokia būtų.
Sukčiavimą užkardo ir GPS modulis: jis atmintyje registruoja automobilio buvimo vietą pūtimo į alkotesterį metu, siunčia informaciją SMS žinutėmis alkobloko administratoriui (pvz., darbdaviui) šiais atvejais:
– Kai automobilis važiuoja, bet tikrinimas alkotesteriu neatliktas.
– Kai alkoblokas iškvėptame ore aptinka alkoholio („fail“).
– Kai alkoblokas iškvėptame ore aptinka alkoholio papildomo atsitiktinio testo metu („retest fail“) arba kai testas ignoruojamas.
