Nuo šių metų sausio 1-osios sugriežtintos nuobaudos už kai kuriuos KET pažeidimus, o neblaiviems vairuotojams gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto tiek parlamentarai, tiek policijos atstovai įstatyme įžvelgia nemažai spragų, kurios nesunkiai leistų išsisukti nuo atsakomybės.
Kodėl 1,5 promilės, o ne viena?
Pirmąją naujųjų metų dieną buvo sulaikyta 16 vairuotojų, kurie buvo apsvaigę daugiau kaip 1,5 promilės. Jie pirmieji savo kailiu galės išbandyti naujuosius Administracinių teisės pažeidimų kodekso pasikeitimus. Pakeitimai numato, kad vairavusiesiems transporto priemones arba tiems, kas mokė praktinio vairavimo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, bus taikoma baudžiamoji atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
„BMW vairavimo akademijos“ instruktorius Darius Jonušis sveikina bet kokias iniciatyvas, susijusias su siekiu pažaboti neblaivius vairuotojus, tačiau esą kyla klausimų, ar 1,5 promilės riba yra ne per didelė.
„Pasisakau už bet kokias, net ir drastiškas priemones vairuotojams, kurie yra išgėrę. Tik kyla klausimas, kodėl baudžiamoji atsakomybė bus taikoma tiems, kurie įpūtė 1,5 promilės? Man, kaip piliečiui, norėtųsi, kad ta griežtoji riba būtų ne 1,5 promilės, o 0,8 ar 1. Tuo metu 1,5 promilės psichologiškai atrodo labai tolima. Man 1,5 promilės turbūt yra mirtis, nes aš beveik negeriu“, – LRT.lt kalbėjo D. Jonušis.
Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad kol kas 1,5 promilės yra tinkama riba ir esą nežinia, ar reikėtų šį skaičių sumažinti. „Reikia pažiūrėti, ar šitie pokyčiai pasieks rezultatą ir ar Lietuvos keliuose sumažės apsvaigusių vairuotojų“, – sakė pareigūnas.
Jo teigimu, daug kas priklausys ir nuo teismų darbo – ar jie taikys leidžiamas sankcijas, susijusias su laisvės atėmimu. Tuomet, pasak V. Grašio, pokyčiai darytų įtaką.
Pats net minties neturiu vairuoti apsvaigęs, o tuos, kurie turi tokią mintį, gresiančios nuobaudos turėtų atgrasyti
„Pats net minties neturiu vairuoti apsvaigęs, o tuos, kurie turi tokią mintį, gresiančios nuobaudos turėtų atgrasyti. Galimybė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn ir gauti realią laisvės atėmimo bausmę. Tikimės, kad tų „gaidelių“, kurie vairuoja transporto priemones neblaivūs, bus mažiau“, – pridūrė V. Grašys.
Kaip teigė pareigūnas, asmuo, vairavęs automobilį su daugiau kaip 1,5 promilės, turės teistumą, o tai esą gali kliudyti ateityje, pavyzdžiui, norint išsiimti ginklą ar kitose srityse.
Anot V. Grašio, policija šiemet skirs didelį dėmesį, kad vairuotojai užsiimtų vairavimu, o ne kitais dalykais, kurie daro įtaką eismo saugumui. „Sieksime, kad gerėtų eismo kultūra. Jei prieš kažkiek metų buvo skelbiamas karas keliuose, tai mes norime taikos. Policija nori taikos keliuose, kad vieni kitus gerbtume“, - kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Kiekviena nuobauda priverčia susimąstyti
Lenktynininkas Vytautas Švedas teigia, kad kiekviena nuobauda priverčia susimąstyti, tačiau ji turi būti taikoma kompleksiškai su švietėjiška veikla – esą kartais reikia ne tik bausti, bet ir parodyti ar pamokyti.
„Dabar sugriežtintos nuobaudos kalbant telefonu, kai vairuoji. Bet reikėtų parodyti, kas būtų, jei leki keliu ir kalbi telefonu, galbūt esi apsvaigęs. Kas gali nutikti ir kokių pasekmių turėti“, – LRT.lt kalbėjo V. Švedas.
Pasak lenktynininko, dažnai jaunas žmogus, neseniai išsilaikęs teises, jei yra dar aštresnio charakterio ir turi galingesnį automobilį, yra tiksinti bomba.
Aš už tai, kad jauni vairuotojai rodytų savo talentus, jei tokių turi, lenktynių trasose ar tam skirtose vietose
„Aš už tai, kad jauni vairuotojai rodytų savo talentus, jei tokių turi, lenktynių trasose ar tam skirtose vietose. O tų vietų tikrai yra – kartodromai, aikštelės, organizuojamos įvairių lygių lenktynės. Specialūs autodromai turėtų būti privalomi ir norint gauti vairuotojo pažymėjimą. Ten tikrai gali pajusti, ką reiškia slidus kelias ir kai automobilis netenka kontrolės; ką reiškia vairuotojo vietoje būti tik keleiviu.
Yra tikrai nemažai džigitų su kvadratinėmis akimis ir nurautomis galvomis, kurie išeina iš vairavimo mokyklos ir nori pasirodyti panelėms, bendraklasiams ar kiemo draugams. Autodrome gali patirti, kad nieko daugiau nemoki, nei tik sukti ratus aikštelėje ar svilinti padangas, o slystant esi visiškas nulis. Tuomet jie supranta, kad fizika yra fizika ir, ištikus krizinei situacijai, nieko nemoki“, – kalbėjo V. Švedas.
Tačiau yra ir tokių, kuriuos, pasak V. Švedo, auklėti gali tik baudos.
„Kitiems įtakos turi tik baudos padidinimas. Visiems negalime priklijuoti vienodos etiketės – vienus gali pamokyti, o kitiems reikia didesnių baudų ar atimti teises. Baudos tikrai turėtų sudrausminti dalį vairuotojų, ypač išgėrusius. Tuos žmones mes galime vadinti potencialiais nusikaltimo vykdytojais. Nes iš tiesų tai yra tas pats, kas su ginklu vaikščioti Laisvės alėja esant neadekvačiai būklei. Ar bent vieną medžiotoją mes matėme, kuris taip darytų? Galbūt tai paskatins bent 8-tą ar 20-tą kartą pagalvoti prieš sėdant prie vairo neblaiviam“, – vylėsi lenktynininkas.
Jo žodžiais, jei ir toliau vyksta nusižengimai, vadinasi, baudos yra net per mažos. „Jei tavo gaunamam atlyginimui bauda yra neadekvati, gink Dieve, būk malonus ir nedaryk nusižengimo, kad nereikėtų tos baudos mokėti. Vienos baudos sąskaita galima nusipirkti laisvų rankų įrangą ir nepažeisti taisyklių. Baudos skirtos ne tam, kad nubaustų ar pareigūnai gautų daugiau pinigų. Jos skirtos tam, kad išvengtume ar sumažintume riziką atsitikti nelaimingam įvykiui“, – LRT.lt dėstė V. Švedas.
Kad vairuotojų auklėjimas turėtų būti susijęs ne tik su baudomis, bet ir švietėjiška veikla, sutinka ir „BMW vairavimo akademijos“ instruktorius D. Jonušis. Pasak jo, kalbėjimas telefonu vairuojant yra išties aktuali problema.
„Važiuodamas telefonu pliurpia dažnas. Prieš pat Naujų metų sutiktuves važiavau su sūnumi, ir man prieš nosį vienas automobilis atsitrenkė į kitą. Tai – techninė avarija, bet buvo labai juokinga, kad abu vairuotojai nuo ausies patraukė telefonus ir pažiūrėjo, kas įvyko. Nors formaliai kaltas tas, kuris įvažiavo į kitą automobilį, jei priekyje važiuoja taip pat kalbėdamas telefonu, jis gali neprognozuojamai atlikti veiksmą ar suklaidinti važiuojantį iš paskos. Techninės avarijos yra stipriai susijusios su mūsų beprotišku pliurpimu telefonu prie vairo“, – aiškina D. Jonušis.
