Apie jaunystės ir greičio sąveiką kelyje kalbamės su lenktyninku Roku Baciuška bei psichologe Laura Zabiliene. Abiejų pašnekovų nuomonės sutampa dėl vieno – geriausiai pasimokoma iš klaidų. O visi aplinkiniai gali prisidėti prie to, kad tų klaidų būtų kuo mažiau.
Greitis – tik lenktynių trasoje
Rokui Baciuškai – dar tik 22-eji, tačiau jis jau yra patyręs vairuotojas, žinomas lenktynininkas. Jo nuomone, kelyje pavojingesni yra tie, kurie jaučia baimę, vairuoja susikaustę. Tiesiog – būna žmonių, kuriems vairavimo įgūdžiai formuojasi gerokai sunkiau.
O kaip dėl greičio? Mėgsta – bet tik lenktynių trasoje. Vienareikšmiškai – visiems kelyje galioja tos pačios taisyklės, todėl jų reikia laikytis. Ne vien dėl savęs, bet ir kitų eismo dalyvių.
Lenktynininkas pabrėžia – jei važiuoji greičiau nei leistina, visi judantys pagal taisykles tampa netikėta kliūtimi. Jei judi su srautu – vairuotojui praktiškai nėra jokios įtampos, mažiau pavojų. Žinoma, tai gali būti akmuo ne tik į greičio mėgėjų, bet ir važiuojančių per lėtai daržą.
Anot pašnekovo, jei visi važiuotų pagal galiojančias taisykles, eismo įvykių būtų gerokai mažiau. Nelaimių statistiką pakeičia ir tie vairuotojai, kurie apgauna save – papildomi 10 kilometrų tikrai nėra norma, leistinas pažeidimas ar toleruotinas greitis.
„Aš ant keturių ratų augu nuo devynerių. Tuomet jau vairavau kartingus. Nuo 15 metų jau lenktyniauju trasoje. Man seniai yra įprastas dalykas, įaugęs į kraują. Tiesa, turiu vieną bėdą – negaliu sėdėti keleivio vietoje. Nepasitikiu ir nemėgstu tokių momentų, kai pats nevaldau situacijos“, – prisipažįsta R. Baciuška.
Lenktynininkas primena, kad gyvename gana nedidelėje šalyje, kurios ribose bet koks skubėjimas keliuose daug laiko nesutaupys: „Gali viršydamas greitį „skrieti“ iš Vilniaus į Palangą ir sutaupysi apie 20 minučių. Per tą laiką spėsi kažkur patogiau pastatyti automobilį arba surasti kavinę. Ne daugiau. O nelaimių rizika gerokai padidėja. Neverta.“
Sportininkas yra kilęs iš Tauragės, tačiau dabar daugiausia laiko praleidžia sostinėje. Jam atrodo, kad sostinėje žmonės važiuoja gerokai per greitai, tarsi kažkur labai skubėtų, tarsi nuo to kažkas iš esmės pasikeistų. Deja, didesnis greitis mieste sutaupo tik sekundes ar minutes, bet atima galybę nervų ir prideda grėsmės sveikatai.
Atsakomybė – antras laisvės vardas
Jaunas lenktynininkas žino, kad geriausiai atsakomybę kelyje ugdo įvairios laimingai arba nelaimingai pasibaigusios klaidos. Kartais nelaimė gali nutikti ir dėl kito vairuotojo kaltės. Būtent tuomet saugus greitis gali labai pasitarnauti: „Man pastojo kelią. Spėjau sustabdyti – bamperiai tik šiek tiek susilietė. Saugus greitis padeda išvengti skaudžių nelaimių ne tik tuomet kai pats esi neteisus.“
R. Baciuška prisiminė vieną kelionę, kuri jį subrandino kaip atsakingą vairuotoją. Prieš porą metų, per patį karantiną, teko automobiliu vykti į varžybas Italijoje. Važiavo ne vienas – vežė ir devynerių metų brolį Simą. Šis seka brolio pėdomis ir jau dalyvauja kartingų varžybose.
Jaunystė – lyg plikledis
Vairavimo mokyklos psichologė Laura Zabilienė yra tas žmogus, kuriam tenka skaityti paskaitas prasižengusiems vairuotojams. Specialistė teigia, kad kalbėdami apie jaunystę ir greitį mes akcentuojame praktiškai visus vairuotojus iki 25-erių ir nebandome sukurti jokių išankstinių nuostatų. Tiesiog taip gamta sukūrė mūsų smegenis – iki tokio amžiaus dar formuojasi kaktinė smegenų dalis, kuri yra atsakinga už gilesnį priežasčių bei pasekmių suvokimą, atsakingumą, brandumą.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad visi jaunesni vairuotojai elgiasi neatsakingai. Psichologė šį faktą palygino su slidžiu keliu – jei elgsimės apgalvotai ir atsargiai, tai jokio pavojaus nebus. Jaunas vairuotojas nėra blogis ar pavojaus šaltinis. Jis tiesiog dar mokosi.
„Žinant tokią informaciją, tiesiog būtų neprošal daugiau kalbėti apie tai, kaip emocijos ir temperamentas veikia mūsų vairavimą, kaip dėl susierzinimo ar kilusių emocijų po konflikto gali nukentėti vairavimo kokybė“, – pabrėžia psichologė.
Anot pašnekovės, šioje situacijoje turime dar vieną visiems žinomą faktą – labai retai pasimokome iš teorijos. Daug dažniau – iš praktikos. Ir tai galima pasakyti ne vien apie vairavimą, bet ir visas kitas gyvenimo sferas.
Dar viena iš savybių, kuri verčia jaunuolius paspausti akceleratorių – iš esmės greitesnis gyvenimo tempas. Jei žmogus visur skuba – ne tik iš vienos vietos į kitą, bet ir skubina gyvenimo įvykius – jis natūraliai yra linkęs pagreitinti ir savo automobilį ar motociklą.
Taip pat verta akcentuoti, kad jauni žmonės kartais dar neturi išsiugdę savivertės. Didesnė galia, garsas ar greitis tarsi tai kompensuoja.
Nelaimės kaina visada per didelė
Psichologė teigia savo praktikoje dar nesutikusi nusižengimą ar eismo įvykį padariusio jauno vairuotojo, kuris iš įvykio nebūtų pasimokęs ar po jo iš esmės nekeitęs požiūrio į vairavimą: „Turėkime omenyje, kad nelaimės nė vienas neplanuojame iš anksto. Iki jos mes tiesiog per daug tikime, kad mums tai nenutiks.“
Ką būtų galima patarti ar pasakyti jaunam vairuotojui, kuris vis dar nėra skaudžiai pasimokęs? L. Zabilienė siūlo savęs tiesiog paklausti – ar esi pasirengęs sumokėti kainą už tai, kas gali nutikti? Ar esi pajėgus padengti remonto išlaidas, baudą? Ar pavyktų lengvai susitaikyti su mintimi, kad paties ar svetimo žmogaus sveikata gali būti sužalota negrįžtamai?
„99 procentai jaunų vairuotojų, kuriems skaitau kursus po eismo įvykių, tvirtina, kad kaina už klaidą yra per didelė. Jie tarsi žinojo, bet neįsisąmonino minties, kad galima lengvai prarasti vairuotojo pažymėjimą, o automobilio remontą nebūtinai padengs civilinės atsakomybės draudimas. Laikas kursuose tampa ilgas ir brangus. Staiga nelieka tokios didelės laisvės keliauti“, – pasakoja psichologė.
Minėtą klausimą apie rizikos kainą vairuotojui gali ištarti ir keleivis. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų galime paveikti vairuotoją ir paskatinti jį neviršyti greičio. Galų gale – juk rizikuojama ne tik automobiliu, bet ir mūsų asmenine sveikata. Dar didesnę įtaką jaunam vairuotojui turi žmogus, kurį jis laiko autoritetu. Jei tokiu nesate, vis tiek pabandyti verta.
Adrenalino poreikis
Yra žmonių grupė, kuriems greitis suteikia didžiulį pasitenkinimo jausmą. Tokiems jauniems vairuotojams psichologė visada siūlo paieškoti galimybių gauti tai legaliai. Juk galima dalyvauti įvairiose lenktynėse, varžybose, panerti į automobilių ar motociklų sportą.
Tai turėtų didinti pasitikėjimą savimi, kelti savivertę. Būtent savivertės trūkumas gali versti jauną vairuotoją greičiu atkreipti į save dėmesį: „Tuomet jis jaučiasi stilingas, pastebimas, reikšmingas. Jei kas greitai važiuodamas tai pajuto, siūlau paanalizuoti, ar judėjimo greitis iš tiesų turi ryšį su žmogaus verte, ar tai tiesiog iliuzija? O jei po eismo įvykio kurį laiką neturiu automobilio, negali vairuoti – ar mano vertė sumažėjo?“
Saugaus eismo skiltis "Kur skubi?" rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
