Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenis, pernai fiksuoti 49 eismo įvykiai su elektroniniais paspirtukais, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiemet tokių epizodų (iki rugsėjo 28 dienos) – beveik dvigubai daugiau: 78. O ir metai dar nesibaigė. Įvairiausių nelaimių metu pernai sužalotas 51 paspirtukininkas, iš jų – 10 vaikų, šiemetiniai skaičiai kur kas didesni – 82 sužaloti, iš kurių vaikų – 30.
„Dažniausia tokių eismo įvykių priežastis – saugaus greičio nesilaikymas. Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad paspirtuko vairuotojas pro pėsčiąjį turi važiuoti artimu pėsčiojo judėjimui greičiu, t. y., 3-7 km/val. greičiu“, – paaiškino LKPT.
2019 metais Lietuvos keliuose nežuvo nė vienas paspirtukininkas, 2020-aisiais tokių – jau du.
Kitas statistikos pokytis – keliantis dar daugiau nerimo. Jei 2019 metais Lietuvos keliuose nežuvo nė vienas paspirtukininkas, 2020-aisiais tokių – jau du. Vienas jų – 14-metis berniukas, rugsėjo 22 dieną Klaipėdos rajone atsidūręs po automobilio ratais. Liudininkų teigimu, jis nedėvėjo šalmo.
Nepilnamečiams šalmas – privalomas
Duomenų, kiek paspirtukų vairuotojų, pakliuvusių į eismo įvykius, nedėvėjo apsauginio šalmo, LKPT pateikti negali. Vis dėlto, visi eismo dalyviai, prieš dalyvaudami eisme, privalo susipažinti su KET reikalavimais ir jų laikytis. Viena iš taisyklių – paspirtukininkams iki 18 metų šalmą dėvėti yra privaloma.
„Asmeniškai nemačiau nė vieno paspirtukininko, važiuojančio su šalmu. Kodėl dauguma jo nesideda? Gal dėl laisvės pojūčio, gal tai atrodo tiesiog nemadinga. Ir suaugę dviratininkai ne visi juos dėvi“, – nuomonę išsakė Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos metodininkė Z.Kuprienė.
Paspirtukininkams iki 18 metų šalmą dėvėti yra privaloma.
Galima diskutuoti dėl to, ar išties gajus tarp paspirtukininkų bei dviratininkų stereotipas, kad šalmas – nemadinga. Labiau tikėtina nedėvėjimo priežastis – nesusiformavęs įprotis užsidėti šalmą, juk tam reikia įdėti ir daugiau pastangų – nusipirkti tinkamą, skirti tam pinigų.
Paklausta, kaip, jos nuomone, priversti jaunus asmenis keisti požiūrį į šalmo dėvėjimą, Z.Kuprienė patikino, kad savąjį vaidmenį, demonstruojat tinkamą pavyzdį, čia galėtų atlikti ir nuomonių formuotojai, tie asmenys, kurie visuomenėje turi autoritetą.
Svarbiausia - turi susiformuoti įprotis dėtis šalmą, o įpročiai pradedami formuoti šeimoje, vėliau jų formavimas tęsiamas darželyje bei mokykloje.
Už taisykles svarbiau – tėvų elgesys
Pasak Z.Kuprienės, svarbiausia atsakomybės už vaikų saugumą keliuose dalis atitenka jų tėvams.
„Kokį pavyzdį tėvai rodo, taip elgsis ir vaikai. Reikia ne tik paaiškinti mažiesiems taisykles, bet patiems elgtis pagal jas. Vesdama saugaus eismo pamokas pradinukams dažnai girdžiu: „Mano močiutė ar mama taip darė ir anaip“. Vaikai suvokia, kada suaugusieji elgiasi nederamai, kuomet rodo blogą pavyzdį. Patari grįžus pamokyti tėvus, kad mokytoja sakė eiti tik per pėsčiųjų perėją, neskubėti, nebėgti per gatvę. Protingi vaikai atkreipia dėmesį ir keičia savo elgesį, bet jeigu tėveliai nelabai atsakingi – sakyk nesakęs. Pradinukui mokytojas yra autoritetas ir kartais net labiau jo paklauso, o ne tėvelių. Žino, kad jei mokytoja pasakė, taip tikrai reikia daryti“, – įsitikinusi Z.Kuprienė.
Kokį pavyzdį tėvai rodo, taip elgsis ir vaikai.
Išties tėvai kartais nepagalvoja, kad blogas pavyzdys gali tapti vaikams įpročiu blogai elgtis. Tėveliai turėtų patys laikytis KET, o jei mato, kad vaikai ką blogai daro, paaiškinti, kodėl taip elgtis pavojinga. Mokytis, pasak Z.Kuprienės, tikrai turėtume ne iš skaudžių nutikimų, kurių metu, įvykus eismo nelaimei, žūsta nepilnamečiai.
Kai kurie prilyginami net mopedams
Elektrinis paspirtukas priskiriamas prie dviračio sąvokos, jis apima dviračio kategoriją, tad paspirtukininkai turi vadovautis tais pačiais reikalavimais, kurie KET taikomi dviratininkams.
Tiesa, ne kiekvienas paspirtukas yra prilyginamas dviračiui. Jei jis gali važiuoti greičiau kaip 25 km/val. greičiu, o jo galia viršija 1 kilovatą (kW), jis jau laikomas mopedu ir turėtų judėti ne dviračių taku, o gatve – kartu su kitomis transporto priemonėmis. Galingesni paspirtukai ne tik privalo būti registruojami, bet ir atliekama jų techninė apžiūra. Jiems vairuoti būtinos mopedų ir lengvųjų keturračių kategorijos teisės, civilinės atsakomybės draudimas.
Tėvai, pirkdami paspirtukus vaikams, turėtų prisiminti, kad pastarųjų galia neturėtų viršyti 1 kW, o didžiausias leistinas greitis – 25 km/val.
Tad tėvai, pirkdami paspirtukus vaikams, turėtų prisiminti, kad pastarųjų galia neturėtų viršyti 1 kW, o didžiausias leistinas greitis – 25 km/val., antraip tokia transporto priemonė bus per daug pavojinga.
Kur galima važiuoti paspirtuku?
Kitas svarbus aspektas – leistinos judėjimo vietos, kurių paspirtukininkai dažnai linkę nepaisyti. Elektriniu paspirtuku važiuoti galima dviračių, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Tuo atveju, jei nėra ir pastarojo – šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
Važiuoti paspirtuku keliu vienam paaugliui galima tik nuo 14 metų. Prižiūrint suaugusiesiems, važiuoti važiuojamąja dalimi paspirtuku leidžiama nuo 8 metų. Kirsdamas pėsčiųjų perėją, vaikas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir pastarąją vestis šalia. Išimtis – vietos, kur važiuojamąją dalį kerta dviračių juostos dalis, pažymėta iš kvadratų sudarytomis dviem lygiagrečiomis linijos – tuomet nuo dviračio ar paspirtuko nulipti nereikia.
Jei važiuojama pėsčiųjų ir dviračių taku, paspirtukas, pagal KET, negali viršyti 7 km/val. greitį. Tai greitis, artimas pėsčiųjų ėjimo greičiui. Reikia neužmiršti, kad paspirtukininkas turi laikytis saugaus atstumo nuo pėsčiojo. Pastarasis jam skirtame take turi pirmumą.
KET nurodo: važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtukininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintai. Esant blogam matomumui ar sutemus, tiek liemenė su šviesą atspindinčiomis juostomis, tiek degantys žibintai yra privalomi. Taip pat visiems vaikams ir paaugliams iki 18 metų, kaip minėta anksčiau, būtinas saugos šalmas.
Ne mažiau reikšmingas yra ir vaikų sąmoningumo ugdymas: kelyje elgdamiesi atsakingai, jie ne tik saugos save bei kitus, bet ir mokysis laikytis taisyklių bei etikos, kurių prireiks vėliau sėdant prie automobilio vairo.