Pagrindinės eismo įvykių priežastys klasikinės ir nekintančios daugelį metų – leistino greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, vairavimas neturint teisės vairuoti, saugos diržų nenaudojimas. Žinoma, naujos mobiliojo ryšio technologijos atnešė ir naujų pagundų – daugybės techninių avarijų kaltininku tampa mobilusis telefonas.
Oficialiai tai vadinama atidumo stoka. Rezultatas: kasmet Lietuvoje registruojama daugiau nei 3000 eismo įvykių, kuriuos sužeidžiama daugiau nei 3500, o žūsta vidutiniškai 200 žmonių.
Lemia žmogiškumas, ne tik technologijos
Per daugelį metų, nuo pat 2006-ųjų, kai Lietuvoje pradėta minėti Saugaus eismo diena, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Lietuvos policija stengėsi akcentuoti šias nelaimių priežastis specialiuose renginiuose. Nors priežastys skirtingos, tačiau visos jos turi bendrą vardiklį. Ko gero, pagrindinė Saugaus eismo dienos žinia – eismo dalyvių žmogiškumas, pakantumas ir pagalba vienas kitam.
Nes tikslas bendras – nė vieno nukentėjusio šalies keliuose. Nesvarbu, ar esi pėsčiasis, motociklininkas ar automobilio vairuotojas. Svarbu suvokti, kad eismas – tai sudėtingas reiškinys, kurio saugumas priklauso ne nuo kurio nors vieno dalyvio, o nuo visumos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje šeštadienį vyks renginys „Nevairuok išgėręs“
Tam ir sukurtos taisyklės: jei visi jų laikytųsi, būtų galima išvengti daugybės nelaimių. Nes pagrindinė priežastis (kaip, beje, ir aviakatastrofų) – žmogiškasis faktorius, o ne techninis. Taigi galime kalbėti apie naujausias technologijas, diegiamas automobiliuose, tobulėjančias padangas, gerėjančią kelių infrastruktūrą. Tačiau galutinis rezultatas vis tiek priklauso nuo žmogaus. O koks jis?
Pažvelgę į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pateiktą statistiką, matome, kad pastaraisiais metais žuvusių keliuose sumažėjo nuo 191 (2017 m.) iki 170 (2018 m.), tačiau eismo įvykių skaičius padidėjo.
Per metus nuo 3059 iki 3211 padidėjęs autoįvykių skaičius, ko gero, iliustruoja pavojingą tendenciją, kad vairuotojai pamiršta jau klasika tapusį žurnalisto Vitoldo Miliaus šūkį „Vairuodamas vairuok“. Jis juk ir atspindi Saugaus eismo dienos mintį: sėdę už vairo turime galvoti tik apie vairavimą. Ir nuolat tobulinti savo žinias bei įgūdžius. Apskritus metus, o ne tik balandžio 6-osios renginiuose.
Juk kokia nauda iš saugos diržų, jei galinėse sėdynėse sėdintys keleiviai vis dar klausia: gal nebūtina? Kokia nauda iš padangų ir naujausios kartos ABS sistemų, jei mums trūksta įgūdžių ir nemokame teisingai stabdyti? O kaip vertinti vairuotojus, vasarą važinėjančius žieminėmis padangomis, kurių stabdymo kelias ilgesnis? Neslėpkime, netgi vasarą gatvėse galima išgirsti ir dyglių kalenimą į asfaltą, o tai jau yra grubus KET pažeidimas. O jį daro žmogus. Todėl apie „Viziją nulis“ reikia galvoti ne tik Saugaus eismo dieną ar nutikus įvykiui – nuolat.
„Turime išsikėlę ambicingus tikslus – įgyvendinti Viziją nulis – iki 2050 metų pasiekti, kad eismo įvykiuose nežūtų nė vienas žmogus. Šio tikslo siekiame tiek kurdami saugią ir patogią infrastruktūrą, tiek ir vykdydami švietėjišką veiklą, o šie renginiai – dar viena proga priminti žmonėms, kad saugumas keliuose priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Viskas prasideda nuo mažų dalykų
Tikriausiai, stebėdami Eurolygos krepšinio rungtynes ne kartą girdėjote Kauno „Žalgirio“ trenerį sakant, kad „sėkmė slypi detalėse“.
Taigi dideli dalykai susideda iš tokių smulkmenų, į kurias žmogus kartais žvelgia pro pirštus. Tačiau, sutikite, vairavimas išgėrus yra nusikaltimas. Neveltui Europos komisija nusprendė naujuose automobiliuose kaip standartinę įrangą ateityje diegti ne tik išmaniąją greičio pagalbą ar perspėjimo dėl vairuotojo mieguistumo sistemas, bet ir alkoblokus. Jei pats žmogus negali savęs sukontroliuoti, tą padarys technologijos.
Alkoholis ir vairavimas
Tokia yra ir šių metų Saugaus eismo dienos tema – „Nevairuok išgėręs“. Lietuvos policijos duomenimis, 2018 m. išaiškinta daugiau neblaivių vairuotojų – 9 425. T. y. 1,4 proc. daugiau negu 2017 metais.
Padaugėjo ir žuvusių eismo įvykiuose, kuriuos sukėlė neblaivūs asmenys. Jei 2017 m. tokios avarijos pasiglemžė 17 aukų, tai 2018 m. – 22.
Geresnis rodiklis tik vienas – bendras neblaivių vairuototojų sukeltų avarijų skaičius per metus sumažėjo 2 proc. Penktadaliu (22 proc.) sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, kuriuose buvo nesunkiai sužeisti žmonės arba padaryta didelė žala, skaičius. Eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai ir nenukentėjo žmonės, skaičius pakito tik 0,7 proc. (užregistruota 3 įvykiais daugiau).
Kuri Saugaus eismo diena įsimintiniausia
Natūralu, kad nuo 2006 m. Saugaus eismo dienos metu kalbame apie tas pačias vertybes. Tačiau kaip nesikartoti, kaip kiekvieną kartą atkreipti eismo dalyvių dėmesį, kaip jį išlaikyti ne šią vieną dieną, o mėnesius ir metus?
Ir LAKD, ir policijos pareigūnai, ir savivaldybės organizuoja daugybę renginių (apie šių metų renginius skaitykite čia), taip pat žiūrėkite Susijusias naujienas. O kuri priemonė ar akcija didžiausią įspūdį paliko jums? Savo nuomonę rašykite komentaruose, o mes tik priminsime keletą kūrybingiausių, suorganizuotų per pastarąjį dešimtmetį.
Atšvaitų svarba. Unikalus eksperimentas Kaune: futbolo žaidimas tamsoje .
Vaikų laiškai vairuotojams. 14 metų Edita saugaus eismo dieną: „Noriu paprašyti, kad vairuotum atsargiai“.
Atšvaitai dviratininkams. Laisvės alėjoje Kaune policija matavo dviračių greitį.
KET žinių patikrinimas. Vairuotojai šeštadienį kviečiami pasitikrinti eismo taisyklių išmanymą.
Saugos diržų simuliatorius. Saugaus eismo dieną žmonės galėjo pajusti avarijos pasekmes.
Saugaus eismo diena Kaune. Automobilių duženos virto paminklais.
