Kaip lyginti padangas?
Dygliuotos padangos Skandinavijoje turi vieną rimtą ribojimą – dyglių skaičių. Viename metre gumos jų gali būti iki 50, tačiau padangų gamintojai turi ir kitą pasirinkimą – jeigu specialių testų metu įrodoma, kad padanga negadina kelio dangos, leidžiamas neribotas dyglių skaičius. „Continental“ naujam dygliuotų padangų modeliui „Ice Contact 2“ pasirinko pastarąjį variantą.
Kokią įtaką tai turi važiavimo savybėms, atsakyti dar neįmanoma – galiu pasigirti identiškomis sąlygomis išbandęs tik pirmos ir antros kartos „Ice Contact“ gumas, tačiau dygliuotas padangas gamina dar penki „Premium“ gamintojai ir koks šimtas pigesnių gumų gamintojų. Kompetentingų padangų testų Lietuvoje atlikti iš esmės neįmanoma, tad verta pasitikėti daromais užsienyje – Vokietijoje ar Anglijoje. Kai „Auto Bild“, ADAC ar „Autocar“ išbandys žiemines dygliuotas padangas, bus galima kalbėti apie „Ice Contact 2“ savybes greta konkurentų.
Pirmos kartos „Ice Contact“ įvairiuose testuose retai nusirisdavo žemiau 5 pozicijos, tad panašių rezultatų verta tikėtis ir iš antros kartos padangų – jos tiek teoriškai, tiek praktiškai yra pranašesnės už buvusias.
Lyginant skirtingas padangas, verta atsižvelgti į dar vieną dalyką – jų sukūrimo (ne pagaminimo) metus. Drįsčiau spėti, kad artėjantį rudenį vyksiančiuose nepriklausomuose dygliuotų padangų bandymuose „Ice Contact 2“ neužims žemesnės nei 3 vietos, nepriklausomai nuo konkurentų. Priežastis paprasta – tai bus viena iš technologiškai šviežiausių padangų. Apskritimo formos gumos gabalai tobulėja ne lėčiau nei automobiliai, nors išoriškai pastebėti tą ganėtinai sunku.
Pabandykite pravažiuoti nauju „Lexus NX“ ir po to atsisėskite į 2009-aisiais pradėtą gaminti „Audi Q5“. Pastarasis atrodys truputį atsilikęs ir neturintis kai kurių technologijų, naujame „Lexus“ tapusių elementariomis.
Lygiai tas pats ir su padangomis – prieš kelerius metus pagaminta vasarinė „Bridgestone Turanza“ jokiame bandyme neprilygs tik šiemet pristatytai „Continental SportContact 5“. Lygiai taip pat pastaroji padanga retame bandyme sugebės būti pirma po poros metų.
Dygliai – esmė
Didžiausios Lietuvoje padangų parduotuvės vadovas Rokas Lipeikis yra sakęs, kad tikra žieminė padanga yra dygliuota, o visa kita – tik alternatyvos. Tai galima pavadinti tiesa – bet kuris Suomijos šiaurės gyventojas nedygliuotą žieminę padangą pavadintų vasarine. Tačiau padanga su dygliais daugiausia Lietuvos miestuose važinėjančiam žmogui yra visiškai nereikalinga.
Visai kita situacija yra užmiestyje ar prasčiau valomuose kaimo keliuose – čia dažnesnis ir plikledis, ir supluktas labai slidus sniegas.
Būtent padangos dyglių būklė tuomet turi didžiausią įtaką automobilio sukibimui su kelio danga. Nors išoriškai jie beveik visi atrodo vienodai, naujausios Europos Sąjungos direktyvos juos padarė dar panašesnius. Esminiai skirtumai dabar yra tarp gamintojų, pasirinkusių 50 dyglių skaičių viename gumos metre, ir tarp gamintojų, kurie viename metre montuoja daugiau, tačiau mažesnių dyglių.
Kaip „Continental“ sugebėjo įrodyti, kad jų dygliai negadina kelio dangos, niekas man nepasakojo, tačiau tai yra faktas. Ne mažiau įdomesnis dalykas – ar gali mažesni dygliai užtikrinti tą patį sukibimą kaip ir didesni?
Gali. Iš pradžių „Continental“ apibėrė skaičiais – 2015-ųjų rudenį bus pradėtos pardavinėti „Ice Contact 2“ padangos, kurios 9 proc. geriau valdomos ant sauso paviršiaus, 2 proc. – ant ledo, o 8 proc. pagerėjo valdymo savybės ant sniego ir sutrumpėjo stabdymo kelias.
Nespėjus suvirškinti skaičių ir paklausus apie didžiausią dyglių problemą – jų dingimą važiuojant, - atsakymo buvau nustebintas. Senųjų padangų dygliui ištraukti reikia apie 200 niutonų jėgos, o naujųjų – mažiausiai 500. 2,5 karto geriau į padangą įsikibę dygliai – čia ne šiaip sau trijų procentų pažanga, kurios ne ekstremalioje situacijoje pajausti neįmanoma.
Po visų teorinių pasigyrimų atsisėdau į „Volvo V40“ ir atlikau 20 įsibėgėjimo iki 30 km/val. ir sustojimo iki 0 km/val. manevrų. Dukart. Ant visiško ledo, kurį po kiekvieno važiavimo atšviežindavo speciali mašina. Vieną kartą važiuodamas pirmos kartos „Ice Contact“, antrą kartą – antros kartos „Ice Contact“. Praktiškai skirtumą galima pajausti ne visada, tačiau įvairių matuoklių prifarširuotas automobilis tiksliai apskaičiuodavo, kiek metrų užtruko stabdydamas. Susumavus rezultatus, skirtumas tarp pirmos ir antros kartos „Ice Contact“ – apie dešimt procentų. Dar daugiau nei deklaravo „Continental“.
Po šių testų atėjo „Audi A3“ ir BMW 1 eilė. Šie automobiliai buvo apauti tomis pačiomis padangomis ir jais tereikėjo daryti vieną dalyką – važiuoti. Ir mėgautis. Bei supykti ant „Audi“ už tai, kad A3 modelyje negalima visiškai išjungti stabilumo kontrolės.
BMW tą padaryti galima ir netgi rekomenduotina, bent jau kartais. Ir yra šiek tiek pavojinga, ypač bendro naudojimo keliuose. Geromis padangomis apautas galiniais ratais varomas automobilis gali pasirodyti labai gerai valdomas. Ir tiesiai važiuoja, ir į kairę, ir į dešinę staigiai pasuka, ir stabdo neblogai. O vienoje vietoje tik švyst ir griovys – dėl tokio netikėtumo Lietuvos pakelės pasnigus yra nusėtos BMW automobiliais.
