Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria, ką vairuotojai turėtų daryti įvykus eismo įvykiui, kad vėliau nekiltų bereikalingų rūpesčių dėl draudimo išmokos.
R. Bieliausko teigimu, praktikoje vis dar pasitaiko nemažai situacijų, kai eismo įvykiuose apgadintų automobilių savininkai į draudimo bendrovę kreipėsi po incidento praėjus pusmečiui ar daugiau ir neturėdami jokių avarijos aplinkybes liudijančių dokumentų. Anot draudikų atstovo, privalu laikytis visų draudimo sutartyse numatytų taisyklių, o įvykus avarijai nepasimesti ir imtis visų reikiamų veiksmų.
Jei eismo įvykyje nukentėjo žmonės, pagal galimybes reikėtų suteikti jiems pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus
„Suprantama, reikėtų stengtis į eismo įvykius apskritai nepapulti, bet, jei jau taip nutiko, derėtų žinoti, kaip elgtis. Pirmasis rūpestis kelyje įvykus incidentui, žinoma, turėtų būti kitų eismo dalyvių saugumo užtikrinimas ir pagalbos nukentėjusiesiems suteikimas. Jei eismo įvykyje nukentėjo žmonės, pagal galimybes reikėtų suteikti jiems pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus“, – pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų eksperto, jei esama nukentėjusiųjų, yra būtina bendruoju pagalbos telefonu 112 iškviesti ir policijos pareigūnus.
Be to, kai į įvykio vietą kviečiami policijos pareigūnai, eismo įvykio dalyviai turėtų stengtis išsaugoti eismo įvykio aplinkybes atskleidžiančias žymes ir pėdsakus, nekeisti avarijoje dalyvavusių transporto priemonių padėties, nebent tokie veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir aplinkinių saugumą.
„Į avarijos vietą atvykę policijos pareigūnai turėtų užpildyti eismo įvykio aktą ir išduoti pažymas įvykio dalyviams. Jei avarijos aplinkybės nėra iš karto aiškios ir vairuotojai dėl jų nesutaria, policija gali pradėti tyrimą, o jam pasibaigus apie jo rezultatus informuoti eismo įvykio dalyvius“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudikų ekspertas primena, kad tais atvejais, kai eismo įvykyje žmonės nėra sužalojami, o jo dalyviai sutaria dėl avarijos aplinkybių, pareigūnų galima ir nekviesti. Tokiu atveju reikia vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba, jei neturima jos formos, nubraižyti kuo tikslesnę eismo įvykio schemą ant švaraus popieriaus lapo ten pat pateikiant ir visas avarijos detales, dalyvių skaičių, transporto priemonių ir draudimo polisų duomenis. Eismo įvykio deklaracija arba schema būtinai turi būti pasirašyta visų eismo įvykio dalyvių. Taip pat yra pravartu užsirašyti ir eismo įvykį mačiusių liudininkų kontaktus, jei šie sutinka juos duoti, bei iš įvairių kampų nufotografuoti susidūrusias transporto priemones, jų apgadinimus.
„ERGO Insurance“ atstovo teigimu, kilus net menkiausioms abejonėms dėl kitos pusės pateikiamos įvykių versijos nereikėtų pasiduoti galimam spaudimui prisiimti kaltę ar išsiskirstyti neužpildžius jokių dokumentų. Tokiais atvejais visuomet geriau kviesti policijos pareigūnus.
„Jei apgadinamas stovintis automobilis be vairuotojo ir keleivių ar kitas trečiųjų šalių turtas, būtina apie incidentą informuoti jo savininkus. Kai to padaryti nėra įmanoma, reikia iškviesti policijos pareigūnus. Jokiu būdu negalima pasišalinti iš eismo įvykio vietos neinformavus nukentėjusiųjų arba pareigūnų. Taip pasielgus gresia administracinė atsakomybė ir bauda. Svarbu pažymėti, kad trečiųjų šalių turtu laikomi ir kelio ženklai, įvairūs atitvarai, stulpeliai ir apšvietimo stulpai, todėl apgadinus juos taip pat reikia kviesti policiją“, – sako R. Bieliauskas.
R. Bieliausko teigimu, tiek avarijos kaltininkas, tiek nukentėjusysis turėtų kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas po eismo įvykio kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Tai galima padaryti raštu, telefonu ir, jeigu draudimo bendrovė tokią galimybę suteikia, internetu. Tam, kad draudikai galėtų apskaičiuoti ir atlyginti patirtą žalą, būtina turėti teisingai užpildytą eismo įvykio deklaraciją arba įvykis privalo būti registruotas policijoje.
