Priklausomai nuo galios ir maksimalaus greičio, paspirtukai traktuojami arba kaip motoriniai dviračiai, tada jiems galioja tie patys reikalavimai kaip dviračių vairuotojams arbą kaip mopedai, tokiu atveju galioja mopedų vairuotojams privalomi reikalavimai.
Trūksta atsakomybės
2022 metais policija užfiksavo 2544 atvejus, kai dviratį ar paspirtuką vairavo neblaivūs asmenys, kurių kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,41 – 1,5 promilės ir 2531 atvejį, kai dviratį ar paspirtuką vairavo neblaivus asmuo, kurio kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilės. 32 asmenys atsisakė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo. Be to, užfiksuoti 54 atvejai, kai dėl neblaivių dviratininkų padarytų pažeidimų buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata.
2022 metais policija užfiksavo 2544 atvejus, kai dviratį ar paspirtuką vairavo neblaivūs asmenys.
„Tokius didelius neblaivių dviratininkų skaičius lemia žmogaus atsakomybės stoka ir požiūris į savo gyvybę. Dviračiu važiuoja vienas žmogus, jis jaučiasi savo likimo šeimininku, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad toks elgesys kelyje yra toleruotinas ir tinkamas. Toks vairuotojas sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Tik švietimas ir ugdymas bei visuomenės nepakantumas gali padėti išguiti iš visuomenės įsisenėjusią klaidingą nuostatą – nesaugoti nei savo, nei kitų gyvybės. Tokiems įgėrusiems „drąsuoliams“ šeima, draugai, visuomenė neturi leisti važiuoti nei automobiliu, nei jokia kita transporto priemone. Jeigu reikia, į pagalbą būtina kviesti pareigūnus“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.
Promilės ir baudos
Reiktų priminti, kad paspirtukai motoriniams dviračiams prilyginami tada, kai jų didžiausioji naudingoji variklio galia ne didesnė kaip 1 kW, o maksimalus projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Šiuo atveju paspirtukų vairuotojams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir dviratininkams ir baudos už padarytus pažeidimus – tokios pačios.
Dviračių ir motorinių dviračių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys, kurių alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,41 – 1,5 promilės, užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų, o jei alkoholio koncentracija didesnė nei 1,5 promilės ar dviratininkas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo, bauda yra didesnė – nuo 150 iki 200 eurų.
Tačiau jei žmogus vairuoja galingą paspirtuką, pavyzdžiui tokį, kurio galia 1 – 4 kW , o greitis – 25 – 45 km/h, ši transporto priemonė jau prilyginama mopedui ir jai galioja visiškai kitos taisyklės – nulinė tolerancija alkoholiui. t. y. tokios transporto priemonės vairuotojai laikomi neblaiviais kai alkoholio koncentracija jų kraujyje yra daugiau kaip 0 promilių.
Jei galingesnį paspirtuką vairuoja asmuo kurio kraujyje alkoholio koncentracija yra iki 0,4 promilės, toks elgesys užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų.
Tyrimas rodo: pavojingiausi – elektriniai paspirtukai
Suomijos mokslininkai atliko įdomų tyrimą – išanalizavo 244 tūkst. gyventojų turinčio Tamperės miesto ligoninės duomenis ir priėjo išvados, kad jog paspirtukas yra labai pavojinga transporto priemonė.
Tarp visų pacientų mokslininkai rado 331 asmenį, kurie susižalojo važiuodami elektriniu paspirtuku. Remdamiesi duomenimis, gautais iš paspirtukų nuomą siūlančių bendrovių, jie apskaičiavo, kad ligoninėje atsidūrė 18 iš 100 000 važiavusiųjų elektriniais paspirtukais.
Statistika parodė, kad 60 proc. visų nukentėjusiųjų buvo vyrai, o 51 proc. hospitalizuotų asmenų buvo apsvaigę nuo alkoholio.
Be to, paaiškėjo, kad dažniausiai susižalodavo neblaivūs asmenys, važinėjantys paspirtukais naktį. Statistika parodė, kad 60 proc. visų nukentėjusiųjų buvo vyrai, o 51 proc. hospitalizuotų asmenų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dauguma nukentėjusiųjų į ligoninę patekdavo nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.
Kaip pažymėjo tyrimo autoriai, didelė dalis nukentėjusiųjų paspirtukais pasinaudojo trumpai, tik kelias ar keliolika minučių. Tyrėjų manymu, pavojų kelia du veiksniai: alkoholis, ir itin laisvas požiūris į taisykles.
Toks požiūris dominuoja ir Lietuvoje: paspirtukas tarsi pramoga, o ne transporto priemonė, šaligatviai traktuojami kaip gatvės, vienu paspirtuku važiuojama dviese ar net grįžtama namo po pasilinksminimo bare.
Skirtingos erdvės, skirtingos situacijos
Dviratininkas, paspirtuko vairuotojas yra itin pažeidžiami eismo dalyviai. Skirtingai nei automobilių vairuotojų, jų nesaugo nei transporto priemonės masė, nei apsauginės konstrukcijos. „Nors saugumo reikalavimai vienodai galioja visiems eismo dalyviams, dviratininkai jų turėtų laikytis kur kas griežčiau už automobilio vairuotojus“, – sako draudikų atstovas Andrius Žilėnas.
Tačiau dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai važinėja ne tik gatvėse, bet ir šaligatviais, nardo tarp pėsčiųjų, kurie yra taip pat labai pažeidžiami eismo dalyviai. Jei lygintume dviračius su paspirtukais, tai aiškiai matosi, kad vien dėl elektrinių paspirtukų konstrukcijos, ši transporto priemonė pagrįstai įvardijama kaip viena nesaugiausių.
Aukštas svorio centras būdingas ir dviračiams, ir paspirtukams, tačiau paspirtukai turi mažus ratus, prastai veikiančius stabdžius, trumpą ratų bazę. Be to, skirtingai nei dviratis, jie be jokių vairuotojo fizinių pastangų gali greitai išvystyti 25 km/h greitį ir ilgą laiką važiuoti tokiu greičiu.
Ir nors statistika rodo, kad dviračius ir paspirtukus vairuojančių neblaivių asmenų mažėja (2022 m. policija užfiksavo 5075 atvejus, o štai 2020 m. pareigūnai, išaiškinę per 16 000 dviračių vairuotojų padarytų KET pažeidimų, nustatė, kad net 40 proc. pažeidėjų buvo neblaivūs), tačiau kaip teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausios specialistė komisarė Daiva Žilinskė „Reali gyvenimo situacija rodo, kad viešajame eisme dalyvauja nemažai asmenų, kurie važiuoja dviračiais būdami neblaivūs“.
Beveik visi pažeidėjai pareigūnams teigia žinoję, kad elgiasi netinkamai, bet manė, kad „nieko neatsitiks“.
Pasak komisarės, beveik visi pažeidėjai pareigūnams teigia žinoję, kad elgiasi netinkamai, bet manė, kad „nieko neatsitiks“, „važiavo, nes netoli reikėjo“ ir pan. Tai rodo atsakomybės bei pagarbos tiek sau, tiek kitiems stoką.
Turime saugoti ir branginti savo ir aplinkinių gyvybę ir sveikatą, o tam reikia turėti protingą, neapsvaigusią galvą, nes gatvėje dviratininkams ir paspirtukininkams didelį pavojų kelia nemažu greičiu judantys automobiliai, šaligatviuose jie patys kelia grėsmę pėstiesiems, dviračių takuose –vienas kitam. Intensyvėjant dviračių priemonių eismui daugėja ir kritinių situacijų, o tokiu atveju nulinė tolerancija alkoholiui yra pats išmintingiausias sprendimas.
