Vaikai saugumą supranta kitaip
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario Lino Vainiaus, važiuojant paspirtuku galioja tos pačios taisyklės, kaip ir dviračiu ar kita priemone. Tačiau čia pastebima kita problema – vaikai savo saugumą vertina kiek kitaip nei suaugę. Jie dažnai neįvertina pavojaus, kurį gali sukelti kitiems eismo dalyviams.
Todėl naudinga žinoti, ką tėvai galėtų padaryti, kad vaikas kelyje būtų kuo saugesnis ir suvoktų, kad jis yra toks pat atsakingas eismo dalyvis, kaip pėstieji ir automobilių vairuotojai. Kitaip tariant, kad paspirtukas yra ne žaislas, o transporto priemonė.
Paspirtukas yra ne žaislas, o transporto priemonė.
Pagal galingumą paspirtukai skirstomi į kelias grupes. Tie, kurių maksimalus greitis neviršija 25 km/val., o galia 1 kW, pagal taisykles prilyginami dviračiams. Taigi jų vairuotojų teisės ir pareigos – tokios pačios, kaip dviratininkų.
Saugumo reikalavimai
Pirmiausia, pagal Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus nepilnamečiai privalo dėvėti šalmą. Antras svarbus dalykas, važiuodamas šaligatviu vaikas turi suprasti, kad reikia saugiai aplenkti pėsčiuosius – mažu greičiu, artimu pėsčiojo greičiui. KET apibrėžiamas greitis – 3-7 km/val.
Tėvams taip pat reikia žinoti, kad paspirtuku galima važiuoti ir keliu, kuo arčiau kelkraščio, jei nėra galimybės judėti šaligatviu ar neįrengtas dviračių takas. Tai apibrėžia ir KET punktas, kuriuo nurodoma, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.
O išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Svarbiausia – sveikas protas
Linas Vainius taip pat pabrėžia, kad vaikai atidūs turėtų būti ir gyvenamojoje zonoje, o ne mažiau svarbios ne tik kelių eismo taisyklės, tačiau ir sveikas protas.
„Svarbu laikytis KET, bet ne mažiau svarbus ir sveikas protas. Svarbu, kad paspirtuko vairuotojas staiga neišvažiuotų nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, nes ir kiemuose vyksta judėjimas. Svarbu važiuoti atsargiai, pasirinkti saugų greitį, kol dar gali suvaldyti paspirtuką ir negriūti“, – teigia L.Vainius.
Pašnekovas įvardija ir vieną svarbiausių KET punktų, kurio laikantis nekiltų jokių problemų – eismo dalyvių pagarba vieni kitiems ir saugumas.
„Vaikų reakcijos greitis geras, jie yra žvitrūs, tik jų elgesys gali būti neadekvatus, jie kitaip vertina pavojų. Kai mokomės vairavimo mokykloje, kiekvienas esame pratinamas įvertinti kitų dalyvių elgesį. Todėl bandome nuspėti ir laiku reaguoti. Vaikai tokių įgūdžių neturi.
Manau, kad tėvai važiavimo paspirtuku taisykles ir įgūdžius turėtų akcentuoti lygiai taip pat, kaip kad moko nebėgti per perėją degant raudonai, eiti per kelią apsidairius, neskubėti pro autobuso priekį per gatvę“, – įsitikinęs L.Vainius.
L.Vainiaus teigimu, svarbu važiuoti atsargiai, įvertinti kelią, jei juo važiuojama pirmą kartą, neišvažiuoti staigiai į gatvę. Jei kelyje vaikšto kiti žmonės – sumažinti greitį ir aplenkti, jei su šunimis – įvertinti situaciją, ar šuo be pavadėlio ir kaip jis gali elgtis.
Pavojų kelia ir dviračių takų danga
Paspirtuku važinėjantis daugelio automobilinių projektų dalyvis, lenktynininkas Vitoldas Milius siūlo atkreipti dėmesį ir į dangą. Šaligatvių ir dviračių takų juostose – daugybė nelygumų, duobių, plyšių ir net kanalizacijos šulinių. Net Vilniaus Gedimino prospekto dviračių juosta, kurios paviršių sudaro plytelės, nėra lygi ir draugiška paspirtukų vairuotojams.
Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad dviračio ir paspirtuko elgesys ant tokios dangos skiriasi. Tarkime, dėl mažų ratų paspirtukas gali staiga įstrigti plyšyje, o jo vairuotojas gali patirti rimtą traumą.
Kitas dalykas – ne visi paspirtukai turi minkštas padangas ar amortizatorius. Todėl, važiuodami per nelygumus, smarkiai vibruoja. Taigi vaikams labai svarbu išaiškinti, kad vairą jie turi laikyti abiem rankom ir nuolat. Ir, be abejo, stebėti ne tik kitus eismo dalyvius, bet ir dangos kokybę.
Mandagus elgesys ir eismas dešine puse
L.Vainius atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokyti vaikus mandagaus elgesio kelyje.
„Kultūringai elgtis, važiuoti netrukdant kitiems, nevažiuoti „ant galvos“, mandagiai aplenkti kitus – tokius dalykus tėvai turėtų akcentuoti labiausiai“, – sako Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas Vainius. Šie įgūdžiai pravers ir vėliau, važiuojant kitomis transporto priemonėmis.
Kartais pastebime ir elektrinius paspirtukus, kurie važiuoja gan greitai, todėl taip gali sukelti pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Kaip jo išvengti?
„Mūsų šalyje eismas vyksta dešine puse. Todėl šaligatviu pėstieji turėtų eiti dešiniau, kad paspirtukininkai ir dviratininkai galėtų juos sklandžiai aplenkti. Vaikščiodamas parkais matau, kad žmonės vaikšto išsiskleidę per visą šaligatvį. O jei dar ir priešais atrieda dviratis ar paspirtukas, tokius eismo dalyvius kuriuos apvažiuoti ypač sunku“, – įsitikinęs L.Vainius.
Paspirtukų vairuotojai su ausinėmis
Jei automobilių vairuotojų dėmesį blaško mobiliojo ryšio telefonai, tai panašių problemų turi ir paspirtukų vairuotojai. Telefonas paspirtuko vairuotojui yra blogis ne tik todėl, kad jo rankos užimtos ne vairavimu. Viena aktualiausių šių dienų problemų – prie telefonų prijungtos ausinės. Tokiu būdu ir pėstieji, ir paspirtukų vairuotojai izoliuojasi nuo aplinkos bei taip kelia pavojų aplinkiniams.
„Matau čia rimtą problemą. Paspirtuku jaunas žmogus skrieja atsijungęs nuo pasaulio, akys stulpu ir varo tiesiai nereaguodamas į aplinką. Muzika vis tiek trikdo dėmesį, jis tarsi nemato aplinkinių. Kai visi užsidarę savo kiaute važiuoja (nesvarbu, dviračiu ar paspirtuku), susidaro nesaugi bendra situacija, – perspėja L.Vainius. – Todėl su vaikais būtina pasikalbėti ir apie technologijų keliamą pavojų“.
„Nematomi“ eismo dalyviai
V.Milius siūlo atkreipti dėmesį ir į dar kelis saugumą užtikrinančius momentus.
Pirmas – paspirtukai labai sunkiai pastebimi, nes yra nedideli, dažniausiai juodi ir važiuoja greitai. Todėl svarbu, kad, kaip reikalauja KET, jei paspirtukininkas (ar dviratininkas) nedėvi ryškios šviesą atspindinčios liemenės, net ir dieną degtų priekinis ir galinis žibintai. To reikia bendram saugumui. Ypač turint omeny, kad paspirtukų miestuose sparčiai daugėja.
Antras momentas – dėl to, kad elektriniai paspirtukai yra tylūs, kiti eismo dalyviai jų negirdi ir net išsigąsta. Todėl, tarkime, pėsčiųjų reakcija kartais gali būti neprognozuojama. Be to, net jei paspirtukas ir turi pirmumą, pėsčiasis, jei jo nepastebės, nepraleis. Dar blogiau, jei nepastebėjęs paspirtuko, jo nepraleis automobilio vairuotojas.
„Todėl paspirtuko vairuotojas turi galvoti apie tris dalykus: saugų greitį (kad galėtų suvaldyti paspirtuką), kelio dangą (kad neprarastų valdymo) ir apie kitus eismo dalyvius, kurie, vaizdingai tariant, gali būti „akli“ ir nesitikėti, kad staiga prieš jų akis išnirs paspirtukas“, – apibendrino V.Milius.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
