Kaip vairuoti Gruzijoje? Į klausimą atsakyti gali lietuviai, džigitus mokantys saugaus eismo

Ar žinote anekdotą apie gruziną, kuris važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, o sustoja degant žaliam, mat tuo metu per raudoną gali važiuoti kitas, kaip sako jis, džigitas? Pasirodo, tokie pokštai ne taip ir toli nuo tiesos.
Gruzijos šunys
Eismas Gruzijoje. Asociatyvinė nuotrauka. / Ilonos Piekutės nuotr.

Gruzijoje iki pat šių dienų vairuotojo pažymėjimą norintis gauti asmuo laiko, kaip ir Lietuvoje, egzaminą, sudarytą iš dviejų dalių: teorijos ir praktikos. Visgi jei teisės vairuoti užsigeidusiems lietuviams praktikos egzaminas apima ir važiavimą realiame eisme, Gruzijoje situacija kitokia: čia prie kompiuterio žinias pademonstravęs ir pratimus aikštelėje atlikęs vairuotojas įgyja teisę vairuoti ir gauna pažymėjimą.

„O tada eina mokytis vairuoti realiame eisme, o kartais – netgi į vairavimo mokyklą, mat iki pat pažymėjimo gavimo jis vargu ar būna nors kartą pavažiavęs gatvėje“, – pastebi Vitoldas Milius, saugaus eismo ir ekonomiško vairavimo ekspertas, „Ecodriving.lt“ atstovas.

Iki pat vairuotojo pažymėjimo gavimo pradedantis vairuotojas Gruzijoje vargu ar būna nors kartą pavažiavęs gatvėje.

Tokia situacija turėtų keistis, sako pašnekovas, mat Europos Sąjunga (ES) Gruzijai pabrėžė, kad ši privalo išspręsti vairuotojų rengimo problemą bei sukurti jų egzaminavimo sistemą. Tam Gruzijos valstybinės institucijos, atitinkančios lietuviškąją „Regitrą“, pasitelkė lietuvius „Ecodriving.lt“. Komanda, pasakoja V.Milius, moko būsimuosius egzaminuotojus racionalaus vairavimo stiliaus bei konsultuoja kuriant tvarką, kuria remiantis Gruzijoje bus suteikiama (arba ne) teisė vairuoti automobilį.

„Kai važinėju įvairiose šalyse ir visur vairuoju pats, skirtumų matau labai daug. Ir Gruzija tikrai nėra pati chaotiškiausia šalis kalbant apie vairavimą. Pavyzdžiui, jei lygintume ją su Indija, tai Gruzija būtų kaip kokia Vokietija. Kita vertus, jei lygintume Vokietiją ir Gruziją, tai pastaroji būtų kaip Indija“, – sąmojingai vertina pašnekovas.

Jei gali važiuoti, tai ir važiuoji

Skirtumų yra ne tik vairavimo kultūroje, bet ir automobiliuose, kurie rieda gatvėmis. Priežastis paprasta: prieš nemažai laiko Gruzijos pareigūnai, supratę, kad techninių apžiūrų centruose didelė korupcija, t.y. techninių apžiūrų talonai tiesiog perkami, nusprendė, kad tam reikia padėti tašką. Bet užuot kovoję su korumpuotais pareigūnais, jie apskritai atsisakė techninių apžiūrų.

„Žinoma, yra šalių, kur taip pat nėra techninės apžiūros, bet ten situacija suvaldoma per draudimą, atsakomybę ir pan. O Gruzijoje galioja paprasta tiesa: jei manai, kad gali važiuoti, tai ir važiuok“, – apibendrina V.Milius.

Lietuvos žurnalistų autoklubo nuotr./Vitoldas Milius
Lietuvos žurnalistų autoklubo nuotr./Vitoldas Milius

Pasak jo, pavyzdžiui, Vokietijoje išsukus iš greitkelio į kokį nors keliuką tuojau pasitinka ženklai „Draudžiama“ ir pan., Gruzijoje darant tą patį ir pasiteiravus gruzino, ar galima čia važiuoti, jis vargu ar supras klausimą teisingai.

„Jie klausia, ar tu gali važiuoti, ir jeigu esi tikras, tai ir trauki, kur akys mato. Dėl to automobiliai visokie: be žibintų, buferių, langų, plikomis padangomis. Ir visiškai nesvarbu, kad priekinis stiklas sueižėjęs į šipulius: jeigu tu įsivaizduoji, kad kažką per jį matai, sėdi ir važiuoji“, – kalba pašnekovas.

Kam pypsenama ir kam mirksima

Pašnekovas neslepia, kad susigaudyti Gruzijos chaotiškame eisme, kaip ir pastebėti kelių eismo taisykles, kurių nerastume Lietuvoje, nelengva. Kartais, aiškina V.Milius, matai, kad vyksta kažkas keisto, bet nesupranti, ar taip yra dėl to, kad taisyklėse tokia nuostata, ar taip dėl to, kad taisyklių nesilaikoma.

„Teko ir man susidurti su situacija, kai bandydamas laikyti jų egzaminą prie kompiuterio atsakymų variantuose neradau nė vieno, mano akimis, teisingo varianto. Pasikviečiau vietinius, paaiškino. Po to pradėjau daug ką geriau suprasti“, – juokiasi specialistas.

Keistų situacijų, pasakoja jis, pasitaikydavo net tada, kai lietuvius nuo gyvenamosios vietos Gruzijoje iki vairuotojų egzaminavimo centro veždavo policininkai.

Mirksėjimas tolimųjų šviesų žibintais važiuojančiam priekyje, beje, nėra joks nepagarbos gestas, tai būdas informuoti, kad rengiamasi lenkti.

„Pavyzdžiui, dega raudonas šviesoforo signalas, pirmoje juostoje penki automobiliai, antroje penki, o mus vežantis policininkas privažiuoja iš galo ir mirksi. Klausiu, kam, kodėl, o paaiškinti negali. Arba dar: sankryža, dega draudžiamas signalas, atvažiuojame iš galo ir stovime kokie dešimti, o vairuotojas pypsena. Klausiu, kodėl pypsena esančiam priekyje, juk jis – ne malūnsparnis, nepakils ir nepraleis, o man atsako, kad pypsena tam, kuris eilėje pats pirmas“, – kuriozus prisimena V.Milius.

Mirksėjimas tolimųjų šviesų žibintais važiuojančiam priekyje, beje, nėra joks nepagarbos gestas, tai būdas informuoti, kad rengiamasi lenkti. Drauge verta žinoti ir tai, akcentuoja V.Milius, kad pamačius galinio vaizdo veidrodėlyje policijos ar greitosios pagalbos ekipažą su įjungtais švyturėliais nereikia trauktis iš kelio. Pasirodo, su įjungtais švyturėliais šie važinėja nuolatos, tad pasitraukti privalu tuomet, kai įjungiamas ir garsinis signalas.

Egzaminuotojus moko lietuviai

Rimčiausia problema, pasak V.Miliaus, kad realiame eisme vairuoti nesimokę gruzinai stebi aplinką ir vairuoti mokosi iš prastų pavyzdžių, o taip užsisuka užburtas ratas.

„Ypatingas net ir gruziniškas vairavimo būdas, nes, pavyzdžiui, lietuviai nugrybauja kelyje, mat, tarkim, telefone kažką tikrina. Gruzinai gi kažkur nuklysta mintimis ir pamiršta, kad apskritai vairuoja. Be to, jie turi galybę keistų įpročių: grūstis, kur nėra prasmės, be tikslo signalizuoti, mirksėti. O kodėl taip daro, net paaiškinti negali“, – komentuoja pašnekovas.

Jie turi galybę keistų įpročių: grūstis, kur nėra prasmės, be tikslo signalizuoti, mirksėti. O kodėl taip daro, net paaiškinti negali.

Jis pasakoja, kad ne vienus metus kalbėjosi su pažįstamais Gruzijos pareigūnais ir ragino šiuos imtis pertvarkų. Kadangi, sako V.Milius, Gruzija į Lietuvą žiūri kaip į pavyzdinę šalį, būtent lietuvių „Ecodriving.lt“ buvo paprašyti pagelbėti pertvarkant šalies vairuotojų rengimo sistemą. Metodinę medžiagą remdamiesi įvairių šalių patirtimi sukūrę lietuviai moko Gruzijos pareigūnus, kurie tikrina būsimų vairuotojų žinias, tiek teorijos, tiek vairavimo praktikos.

„Pirmiausia supažindiname su europietišku racionaliu vairavimu, tuomet dirbame su klaidų ir kriterijų aprašu, vairavimo praktika. Automobilyje vyksta lyg ir spektaklis, mat vienas egzaminuotojas išsitraukia bilietą su klaidomis, kurias turi padaryti, kiti du, esantys automobilyje, tas klaidas turi pastebėti“, – detales aiškina pašnekovas.

Problemos, kurių Lietuvoje nėra

Antroji mokymų dalis – psichologinė, kitaip tariant, mokoma ne tik, ką vertinti, bet ir tai, kaip vertinti.

„Psichologiniai dalykai svarbūs, nes žmonės ten karšti ir tai, kaip elgiasi instruktorius prieš egzaminą ir po jo, labai aktualu“, – pabrėžia V.Milius.

Apie karštą būdą liudija ir lietuvių mokomų Gruzijos pareigūnų klausimas apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinamas egzaminuotojų saugumas. Kitaip tariant, kaip užtikrinama, kad tuo atveju, kai būsimasis vairuotojas neišlaiko egzamino, jis iš pykčio neužpultų egzaminuotojo.

Vitoldo Miliaus nuotr./Automobiliai Gruzijoje
Vitoldo Miliaus nuotr./Automobiliai Gruzijoje

„Aš sakiau, kad pas mus ne tik kad nėra tokios problemos, bet apie tai net negalvojama, nors egzaminuotojas Lietuvoje net ne pareigūnas, kaip Gruzijoje, o civilis asmuo. Visgi radome šalių, kurios turi panašių rūpesčių ir kur egzamino rezultatai pranešami ne gyvai, o internetu, o esant nepasitenkinimui siūloma pildyti popierinę formą. Pasiūlėme taikyti šią metodiką“, – prisimena pašnekovas.

Žvelgdamas iš šalies, jis mato ir kitokių problemų. Pavyzdžiui, inicijuojant pokyčius baiminamasi neigiamos visuomenės reakcijos bei to, kad tai paskatins „balsavimą ne už tą, ką reikia, rinkimuose“, ir panašiai.

Pavyzdžiui, Gruzijos pareigūnams daugybė klausimų kilo dėl nemažos etninės azerbaidžaniečių grupės, gyvenančios Gruzijoje ir turinčios šios šalies pilietybę. Buvo svarstoma, kaip jie laikys egzaminą, kuris gali vykti gruzinų, anglų ir rusų kalbomis, jei azerbaidžaniečiai kalba tik savo gimtąja kalba.

„Pasakiau, kad tegu mokosi gruzinų kalbą, tačiau man buvo atsakyta, kad jų negalima nervinti ir pykdyti. Tad buvo nuspręsta apmokyti du azerbaidžaniečių kalbą mokančius specialistus, kurie dirbtų tik su tais, kurie nemoka jokios kitos kalbos. Lietuvoje, tiesą sakant, tokia problema atrodytų išties juokingai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasibaigus mokymams Gruzijos pareigūnai toliau kurti sistemą privalės patys, tačiau, sako pašnekovas, dauguma jų jau galės būti visaverčiais egzaminuotojais. Kol kas, sako pašnekovas, apie pokyčius garsiai dar nekalbama, tačiau jau pasitaiko sekančių mokomuosius automobilius, nagrinėjančių maršrutus.

„Greičiausiai, maždaug po pusmečio po to, kai bus oficialiai paskelbta, ko reikės būsimiems vairuotojams, atsiras ir vairavimo mokyklos, ruošiančios vairuotojus jau ne tik aikštelėse, bet ir realiame eisme. Galiausiai, sakoma, vienas geras pavyzdys inicijuoja kitą, todėl tikėtina, kad ilgainiui eismo kultūra išties pasikeis“, – tiki specialistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos