Rygos pavyzdys
Beje, panaši tvarka jau daugelį metų galioja Rygos senamiestyje – kairiųjų posūkių ten nėra. Todėl, norėdami pasiekti objektą, esantį kairėje, vairuotojai apvažiuoja kvartalą ratu – pro dešinę pusę. Per daugelį metų tokia tvarka pasiteisino, nes vairuotojai perprato sistemą ir įprato planuoti savo kelionės maršrutą.
Panašiu keliu eina ir Vilniaus valdžia. 2015-2016 m. sostinės Ukmergės gatvėje jau buvo panaikinti trys nereguliuojami kairieji posūkiai (į Žalgirio, Paribio gatves ir „Promo“ prekybos centrą. 2018-ųjų kovo mėnesį panaikintas dar vienas – ties prekybos centru „Berry Baldai“, per kurį buvo galima patekti ir į „Audi“ automobilių saloną bei Fabijoniškių prekybos centrą „Maxima“.
Dilema: kas varbiau – ekonomija ar saugumas?
Vilniaus miesto savivaldybė remiasi eismo įvykių statistika: 2014-2017 m. gana trumpoje Ukmergės g. atkarpoje, tarp prekybos centrų „Maxima“ ir „Senukai“, užfiksuota 15 eismo įvykių transporto priemonėms sukant į kairę nereguliuojamose vietose. Praktiškai visi jie įvyko piko metu: kai reikia sukant kirsti tris juostas, sunku užtikrinti, kad visose jose automobiliai sustotų. Dažniausia 2-3 juostose stovintys automobiliai sustoja praleisti įsukančio, o pirmąja, skirta viešajam transportui, atlekia dar vienas ir susiduria su sukančiuoju kairėn.
Kas tada? Dažniausiai užkemšamos 2 eismo juostos iš 3, o per likusiąją bando prasisprausti visas Ukmergės ir aplinkinių gatvių eismo srautas. Tūkstančiai automobilių ir tūkstančiai vėluojančių į darbą, mokyklą ar universitetą.
Tie 15 kartų per 4 metus nėra tikras skaičius – eismo įvykių šioje atkarpoje greičiausiai buvo daugiau, tik ne visi jie registruoti policijoje. Juk jeigu yra žinomas kaltininkas, pakanka užpildyti draudimo deklaraciją, tačiau tuomet avarija nepatenka į policijos suvestines.
Tačiau, uždraudus kairiuosius posūkius nereguliuojamose Ukmergės g. vietose, tūkstančiams vairuotojų kelionės namo pailgėjo jeigu ne keliais šimtais metrų, tai netgi keliais kilometrais. Jie turi važiuoti iki artimiausios reguliuojamos sankryžos, kur posūkis į kairę yra leidžiamas, ir apsisukti ten. Arba pasirinkti visiškai kitą kelią namų link.
Iškyla dilema – kas svarbiau, ekonomija ar saugumas?
Tai – tūkstančiai vairuotojų, kurie kiekvieną dieną sugaišta papildomas kelias minutes, išdegina papildomus šimtus mililitrų degalų ir prisideda prie globalinio atšilimo. Jeigu skaičiuotume, kad dėl panaikintų nereguliuojamų kairiųjų posūkių dalis vairuotojų sugaišta papildomas penkias minutes kelionėje namo ir paverstume jų laiką darbo sąnaudomis, gautume kelis tūkstančius eurų kiekvieną dieną. Tai – tiesioginiai žmonių nuostoliai, kurie, neabejojama, yra didesni už kelių eismo įvykių per metus sukeliamus nuostolius.
Ir čia iškyla esminė dilema – kas svarbiau, ekonomija ar saugumas? Tai yra, ar padidėjusį saugumą galima įvertinti per ekonominę prizmę? Ne vienas ekonomistas yra to viešai klausęs kai buvo skelbiami projektai apie statomus viadukus, antžemines ar požemines pėsčiųjų perėjas ir kitus brangiai kainuojančius infrastruktūros objektus. Beveik visur atsakymas tas pats: žvelgiant vien finansine prasme, eismo infrastruktūrą daryti saugesne neapsimoka.
Tačiau kalbant apie eismo saugumą, pinigai nėra svarbiausias kriterijus.
