Karštis sukelia problemas ne tik automobiliui
„Lexus“ efektyvaus vairavimo programos vadovas Darius Grinbergas per karščius atkreipia dėmesį būtent į šią problemą ir pataria nedelsti pastebėjus menkiausią aušinimo sistemos gedimą.
Bet kokia, kad ir nedidelė, aušinimo sistemos problema virs tikru galvos skausmu vairuotojui
„Bet kuri net nedidelė šios sistemos problema virs galvos skausmu vairuotojui. Jei jaučiate, kad neveikia radiatoriaus ventiliatorius ar matote, jog trūksta aušinimo skysčio, geriau nedelskite ir iškart trūkumus pašalinkite“, – kalbėjo vairavimo ekspertas.
Tačiau karštis automobiliams nėra toks didelis išbandymas. Lietuva vis yra viena šalčiausių Europos valstybių, o tokie patys automobiliai važinėja visame žemyne. Techniškai tvarkingai transporto priemonei 30 laipsnių karštis problemų nesukels. Šiluma kur kas pavojingesnė vairuotojams.
Vitoldas Milius, automobiliu neseniai įveikęs 23 tūkst. kilometrų Rusijoje, atkreipė dėmesį į kitą problemą – pačius vairuotojus. „Karštis veikia ne tik tave patį, bet ir kitus eismo dalyvius. Jeigu vienas žmogus esant karštam orui diskomforto nejaučia, tai kitam eismo dalyviui gali sustreikuoti sveikata. Kodėl pietų šalyse žmonės po pietų eina miegoti? Todėl, kad labai karšta, žmogus mažiau aktyvus ir susilpnėja jo dėmesys“, – sako Vitoldas Milius.
Jeigu vienas žmogus esant karštam orui diskomforto nejaučia, tai kitam eismo dalyviui gali sustreikuoti sveikata
Automobilyje temperatūra aukštesnė
Stovinčiame automobilyje pasireiškia šiltnamio efektas. Pro langus patekę saulės spinduliai jį įkaitina kur kas labiau nei orą. Nereikėtų nustebti 10 laipsnių ar didesniais temperatūrų skirtumais tarp kiemo ir automobilio vidaus.
Specialistai nepataria sėsti į mašinos saloną vos tik ją atrakinus.
Rekomenduojama atidaryti priešingų pusių duris ar langus bei šiek tiek lukterti, kad salonas išsivėdintų. Galima ir užkurti automobilį, įjungti kondicionierių ir palaukti, kol mašinos salono temperatūra susilygins su oro, tačiau tokiu atveju reiktų porą minučių lukterti kieme. Automobilio salone rizikuojama susirgti dėl didelio temperatūrų skirtumo ir šalto oro srauto.
Žinoma, galima šį nemalonų procesą sušvelninti geriau pasirenkant automobilio statymo vietą – pavyzdžiui, paliekant jį pavėsyje.
Jeigu transporto priemonė paliekama ilgesniam laikui, vertėtų prognozuoti, kaip pasisuks saulė, kad mašinos stovėjimo vietoje prireikus važiuoti būtų pavėsis.
„Galima būtų naudoti ir specialius, saulės spindulius atspindinčius priekinių langų uždangalus, bet Lietuvoje jie nėra labai populiarūs. Pietų Europos šalyse tokių mačiau daug“, – teigė D.Grinbergas. Būtent tiesioginiai saulės spinduliai labiausiai įkaitina automobilį, o pro priekinį stiklą jų patenka daugiausiai.
Keičiasi eismo sąlygos
Molėtų plente kas kelis kilometrus pastatyti kelio ženklai, įspėjantys apie galimą kelio dangos deformaciją prie aukštesnės nei 25 laipsnių temperatūros. Prieš kelerius metus šiame kelyje dėl karščio išsiplėtus betono plokštėms vienoje eismo pusėje susiformavo nedidelis tramplynas.
„Su asfalto deformacija vasarą kelininkai ir vairuotojai susiduria kasmet. Paprastai dėl to karštu oru ribojamas sunkiasvorio transporto eismas. Budrūs turi būti ir lengvųjų automobilių vairuotojai – karščio metu susidariusios vėžės lengvai gali pakeisti automobilio važiavimo kryptį“, – pasakojo D.Grinbergas.
Su asfalto deformacija vasarą kelininkai ir vairuotojai susiduria kasmet. Paprastai dėl to karštu oru ribojamas sunkiasvorio transporto eismas
Nors automobilis be kondicionieriaus jau mažai kur įsivaizduojamas, Europoje ne kartą nuskambėjo istorijos, kai tūkstančiai žmonių įstrigo svilininančiame karštyje greitkelyje ir neturėjo progos judėti Tokiais atvejais kondicionierius jau negelbsti, o žmonėms padeda tik vandenį dalijantys gelbėtojai.
Lietuvoje tokių masinių spūsčių nėra buvę, tačiau iš pajūrio grįžtantiems žmonėms sekmadienio pavakarėmis kartais tenka pastovėti automobilių eilėje dėl didelio jų srauto.
Nėra visiškai išnykę ir pakelėse stovintys perkaitę automobiliai. Tačiau atsinaujinant automobilių parkui, ši problema tampa mažiau aktuali ir labiau pastebima yra nebent Balkanų šalyse.
