Sėkmingi 2016 m.: žuvusių sumažėjo daugiau nei 22 proc.
2011 m. Lietuva pradėjo siekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 m.
programoje numatyto tikslo – atsidurti tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių. Pavertus skaičių kalba – sumažinti žuvusių keliuose asmenų skaičių iki 60 žuvusiųjų 1 milijonui šalies gyventojų. 2016 m. šis juodas skaičius sumažėjo net 22,31 proc. ir milijonui gyventojų teko 66 žuvę eismo dalyviai, nors automobilių skaičius augo 4,19 proc.
Tuometinis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis džiaugėsi, kad per pastaruosius 15 metų žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo daugiau nei 70 procentų. Tačiau avaringumas tais metais, kai garsiai džiaugėmės išsaugotomis gyvybėmis, jau augo 14 proc.
2017-ųjų statistika: šiurpinančios pėsčiųjų mirtys
Tačiau 2017-ieji ir vėl sudėliojo viską į savo vietas. Kaip matote virš šio straipsnio pateikiamoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos statistikoje, daugėja ir eismo įvykių, didėja ir žuvusių skaičiai, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Galima būtų teigti, kad pastaruoju metu Lietuvą šiurpinančios pėsčiųjų mirtys – įprasta rudens tendencija. Kasmet spalį ir lapkritį avaringumo kreivės šauna į viršų. Juk rudens mėnesiai – patys nesaugiausi dėl besikeičiančių eismo sąlygų, prastėjančio matomumo. Tačiau šių metų rezultatai – akivaizdžiai blogesni, lyginant su 2016-ųjų rudeniu. Kokios priežastys?
Rudens mėnesiai – patys nesaugiausi dėl besikeičiančių eismo sąlygų, prastėjančio matomumo.
Laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas sako, kad žuvusiųjų skaičiaus sumažėjimą pastaruosius keletą metų lėmė priemonių visuma: gerėjanti kelių infrastruktūra ir tobulėjantys automobiliai, turintys vis daugiau ir įvairesnių saugumo sistemų, išmanių inžinerinių sistemų diegimas (pvz., naujos kartos greičio matuokliai, geresnis gatvių apšvietimas, dviračių takų plėtra, „miesto vartai“ (iškreivintas kelias su salelėmis), verčiantys vairuotojus mažinti greitį). Ir, be jokios abejonės, eismo dalyvių švietimas.
Inžinerinės priemonės nebeveikia
Tačiau šiais metais labiausiai akis bado eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius – jis padidėjo daugiau nei 5 proc. Labiausiai juodojoje statistikoje pagausėjo žūstančių pėsčiųjų ir dviratininkų.
Labiausiai pagausėjo žūstančių pėsčiųjų ir dviratininkų.
„Nors aiškiname žmonėms, kad savo saugumu pirmiausia turi pasirūpinti jie patys, nors sudarome galimybes nemokamai gauti šviesą atspindinčių priemonių, kai kurie eismo dalyviai jų tiesiog nedėvi.
Todėl ir daugėja žuvusių“, – dėstė V.Andrejevas.
Kodėl kai kurie žmonės „alergiški“ atšvaitams? Ar yra koks nors logiškas paaiškinimas?
„Šiemet atlikome tyrimą – ar tarp žuvusių pėsčiųjų buvo dėvėjusių atšvaitus. Ir tikrai, tokių nebuvo. Vadinasi, ši priemonė tikrai efektyvi, tereikia ją nešioti. Turbūt prisimenate juodąjį penktadienį, kai avarijose žuvo 5 žmonės. 3 iš jų buvo pėstieji ir dviratininkai. Ir viena iš žuvusių dviratininkių likus pusvalandžiui iki nelaimės policijos pareigūnų buvo nubausta už tai, kad nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės.
Kodėl atšvaitų nedėvi net baudžiami – labai sudėtinga atsakyti. Mes tiesiog jaučiame pareigą viešinti skaičius ir aiškinti žmonėms, kodėl tai yra svarbu“, – sakė LAKD vadovas.
Viena iš žuvusių dviratininkių likus pusvalandžiui iki nelaimės policijos pareigūnų buvo nubausta už tai, kad nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės.
Egidijus Skrodenis, buvęs LAKD vadovas, yra įvardijęs ir dar vieną priežastį, dėl kurios galimai didėja avaringumas.
Artėjant ekonominei krizei, per patį ekonomikos pakilimą (koks bent jau statistiškai yra dabar), labai padidėja žmonių gyvenimo greitis – lekiame iki beprotybės.
Todėl didėja ir vidutinis automobilių greitis.
V.Andrejevas sutinka, kad socialinis-psichologinis aspektas labai svarbus, jis turi įtakos žūčių skaičiaus padidėjimui. Bet tiksliau pakomentuoti, kokia ta įtaka, V.Andrejevas galės po to, kai LAKD saugaus eismo skyrius atliks platesnį tyrimą.
Antanas Juknevičius: negalima remtis tik plikais skaičiais
Socialinį aspektą iškelia ir Dakaro lenktynininkas Antanas Juknevičius.
Jei kyla nekilnojamojo turto kainos ir žmonės jį vis tiek perka, vadinasi, ekonomika klesti. Tai tarsi patvirtintų Egidijaus Skrodenio hipotezę, apie padidėjusį mūsų gyvenimo greitį, artėjant krizei.
Tačiau A.Juknevičius taip pat atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą.
Šiuo metu fiksuojamas avaringumo pokytis nėra didelis, o žuvusių avarijose padidėjimas – apie 5 proc. Pasak lenktynininko, pagal visus statistikos algoritmus pokyčiai iki 10 proc. neturėtų būti laikomi labai svarbiais. Nes tokią statistika gali lemti ir, tarkime, skirtingos meteorologinės sąlygos tuo pačiu laikotarpiu.
„Vien plikais skaičiais remtis negalima. Tarkime, 2016 m. lapkritį asfaltas buvo sausas, o šiemet tris savaites pliaupė lietus – neturėjome galimybės net išbandyti savo Dakaro automobilio karjere, nes nesinorėjo nerti į pliurzę“, – aiškino A.Juknevičius.
Taigi, pasak Antano, labai norisi, kad statistika imtų gerėti. Ji ir pagerėjo, kai sovietinius automobilius pakeitėme saugesniais vakarietiškais. Bet taip ir priėjome ribą, kai dar labiau sumažinti žūstančiųjų skaičių sunku. Tad bet jau šiuo metu galime pasiguosti, kad ji keičiasi nežymiai.
Benediktas Vanagas: kaltas atsipalaidavimas
Panašiai mąsto ir Benediktas Vanagas – padidėjusį avarijų bei žūčių skaičių kelyje jis visų pirma sieja su bendru atsipalaidavimu.
„Kelyje šiuo metu trūksta drausmės. Moksliškai įrodyta, kad, kaistant ekonomikai didėja individų užimtumas, žmonės pradeda nespėti atlikti numatytų užduočių, prasideda skubėjimo, lėkimo laikotarpis. Dingsta psichologinis budrumas, didėja greitis keliuose.
Žinoma, prie rezultato gerėjimo neprisideda ir dar statistiškai didelio amžiaus automobilių parkas šalyje bei pėsčiųjų vengimas dėvėti atšvaitus tamsiuoju paros laiku“, – komentavo Dakaro pilotas Benediktas Vanagas.
Artūras Pakėnas: kelios papildomos sąlygos
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas teigia, kad žuvusių skaičiaus sumažėjimas 2016 m. buvo anomalija, o ne konkrečių veiksmų rezultatas.
„Juk visi kiti skaičiai ir pernai didėjo: sužeistieji, avarijos. Todėl man iš anksto buvo aiškios šių metų tendencijos. Toks anomalinis žuvusių skaičiaus sumažėjimas niekaip negalėjo išsilaikyti.Tikrai nėra jokio pagrindo tikėtis sumažėjimų.
Juk kas realiai pasikeitė? Sumažėjo tolerancija greičio viršytojams? Daugiau kontrolės keliuose? Va, kai policija sumažins greičio toleranciją iki 10 km/val., kai radarų (veikiančių) skaičių padidins tris kartus, kai visur viešins asmenis, pagautus girtus prie vairo – va tada lauksim pamažėjimo. Na, dar kai Via Baltica taps magistrale, o Vilnius turės Aplinkkelį, o ne pietines ir vakarines jo atkarpas“, – aiškino A.Pakėnas.
Darius Grinbergas: kaltas prastas vairuotojų paruošimas?
Darius Grinbergas, „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas, gali kitaip paaiškinti, kodėl iki 2015 metų mažėjo eismo įvykių. Be jokios abejonės, tai iš dalies susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Tačiau 2016 metais eismo įvykių staiga padidėjo apie 10 proc. 2017 m. augimo tendencija išlieka.
Lietuvos keliuose 2016 m. eismo įvykių metu daugiausia buvo sužeista jaunų 15–24 metų amžiaus eismo dalyvių. Ši grupė pirmauja jau seniai, bet pernai jaunų sužeistųjų skaičius padidėjo labiau nei kitų amžiaus grupių. O tai gali atspindėti pastaraisiais metais galimai suprastėjusį vairuotojų paruošimą.
„Manau, kad nemažą įtaką padidėjusiam avaringumui gali daryti ir kai kur suprastėjusi kelių būklė. Visi prisimename šiemetinį skandalą, kai linijos keliuose buvo atnaujinamos tik vėlyvą rudenį. Konkrečiai Vilniuje kelių ženklinimas tikrai nekokios būklės iki šiol, o tai irgi didina avarijų tikimybę. Gal valstybė galėtų rimčiau pažiūrėti ir į saugaus eismo skatinimo priemones ar renginius – perkant tokias paslaugas mažiausia kaina neturėtų būti pagrindinis kriterijus.
Manau, kad atsakingos valstybinės institucijos buvo šiek tiek užmigusios ant gerėjančios statistikos laurų ir sau priskyrė avaringumo mažinimo nuopelnus, nors juos labiausiai lėmė emigracija. Tačiau jau pernai pasimatė, kad vykdomos priemonės nebuvo ir nėra efektyvios ir jei šios temos nebus imtasi iš esmės, avarijų kasmet tik daugės“, – prognozuoja Darius Grinbergas.
