Kaip paaiškinti vaikams, kas nutiko ir kaip padėti susitvarkyti su kylančiomis emocijomis, pataria psichologė-psichoterapeutė Marina Guptor.
Paaiškinti – būtina
Automobiliui susidūrus su gyvūnu, vaikams, kaip ir suaugusiems, gali kilti įvairių jausmų, paprastai jie priklauso ir nuo vaiko amžiaus – aplanko baimė, liūdesys, kaltė, pyktis, vaikas gali ir nesuprasti, kas nutiko. M. Guptor pabrėžia, kad nors tėvai pakankamai dažnai vengia kalbėti su vaikais sudėtingomis, aštriomis temomis, vaikui būtina įvardyti, kas nutiko. Pamačius suaugusiųjų reakcijas, vaikui neišvengiamai kyla klausimų, į kuriuos negavus atsakymų jis gali pamatyti, kad nutiko kažkas itin siaubingo.
„Reikėtų iš karto ramiai ir be užuolankų pasakyti, kas atsitiko, vartoti vaiko amžių atitinkančią kalbą, o vėliau namie grįžti prie šio pokalbio – atsakyti į rūpimus klausimus, pasiteirauti, kaip jis jaučiasi, suteikti progą išsakyti nuomonę apie įvykį. Kelyje susidūrus su gyvūnu, dažniausiai tenka kviesti specialiąsias tarnybas, tokiu atveju rekomenduoju paprastai paaiškinti, kodėl reikia kvieti policiją, kitus pareigūnus, ką jie daro, kas toliau bus su gyvūnu. Svarbu ir nepasakoti per daug perteklinės informacijos, ir nenuvertinti paties įvykio“, – teigia M. Guptor.
Didesnė tikimybė susidurti su gyvūnu yra užmiesčio keliuose šalia miškų, ypač neapšviestuose ruožuose, kur patiems vairuotojams matomumas tampa sudėtingesnis. „Pagalbos kelyje darbuotojai daugiausiai skambučių dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu sulaukia tamsiuoju laikotarpiu – tai net kas dešimtas skambutis vienam operatoriui. Pirmiausia stengiamasi nuraminti stiprių emocijų apimtą vairuotoją, tuomet primename esminius žingsnius: informuoti policijos pareigūnus, įsitikinti, kad niekas nesusižeidė, aiškinamasi, kokios pagalbos reikia.
Atsižvelgiant į aktualiją, šiuo metu vairuotojai su privalomuoju automobilio draudimu papildomai gali pasirinkti pagalbą susidūrus su gyvūnu kelyje“, – pasakoja Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.
Sutelkti dėmesį į problemą
Pasitaiko, kad išgąsčio apimtas vairuotojas negali susikoncentruoti, todėl net buvimo vietos ar automobilio registracijos numerio nurodymas tampa sunkia užduotimi. Anot J. Judickienės, išgąsčio ir panikos apimto vairuotojo emocijos persiduoda keleiviams, vaikai pradeda verkti, noras jiems padėti dažnai neleidžia vairuotojui susikoncentruoti, priimti racionalius sprendimus, todėl svarbu kiek galima greičiau nurimti ir sutelkti dėmesį į problemos sprendimą.
„Analizuodami turimus duomenis matome, kad pasitaiko situacijų, jog susidūrimą su gyvūnu paskatina ir patys vairuotojai, kurie nežino, kaip tinkamai elgtis. Daugelis vairuotojų mano, kad ilgosios šviesos ir garsinis signalas padės gyvūną nubaidyti, tačiau rezultatas būna priešingas – apakintas ilgų šviesų, gyvūnas nebežino, kur bėgti, garsinį signalą girdi kitaip nei mes, ima blaškytis. Pastebėjus laukinį gyvūną, reikėtų sumažinti greitį, praverti langus ir garsiau įjungti radijo imtuvą, kuris imituotų žmonių kalbą. Svarbu įvertinti, kad laukiniai gyvūnai retai migruoja po vieną, todėl reikėtų būti atidiems, jei išbėgo vienas, tikėtina pasirodys ir kitas“, – paaiškina J. Judickienė.
Susidūrus su gyvūnu, vairuotojai visais atvejais turi informuoti policijos pareigūnus, skambinant 112 – nepriklausomai ar gyvūnas nutrenktas ar tik apgadintas pats automobilis.
Jei liūdesys užsitęsė
Norint paruošti vaikus susidūrimui su mirtimi, kurių tikrai nepavyks visiškai išvengti, svarbu ir be atskirų įvykių kalbėtis su vaiku apie mirtį, padedant suprasti, kad tai negrįžtamas procesas, ką jis reiškia, pavyzdžiui, pasakojant apie Vėlines. Jei vaikas jaučia liūdesį dėl gyvūno mirties, svarbu, anot M. Guptor, padėti vaikui suprasti, kad jis nėra atsakingas už mirtį, atsakyti į vaikui rūpimus klausimus, jeigu ko nors nežinote, tai pripažinti ir pasakyti, kad neturite visų atsakymų. Geriau nei žodžiai daugelį vaikų paguodžia nuoširdus dėmesys, šiltas apkabinimas. Reikėtų nenuvertinti vaiko jausmų ir užduodamų klausimų.
„Mažiems vaikams sunkiau suvokti nelaimingus įvykius, nes jie dar nesupranta abstrakčių sąvokų. Ilgalaikės pasekmės vaiko psichikai gali atsirasti, jeigu suaugusieji ignoruoja vaiko jausmus. Vaikai skirtingai reaguoja į įvykius – vieni greitai pamiršta, kiti gali būti jautresni ir atsiminti ilgiau. Normalu, kai vaikas kurį laiką po įvykio jaučiasi prislėgtas, liūdi, pyksta, gali patirti net mokymosi sunkumų, blogiau miega, jaučia fizinius negalavimus, atsiranda nerimas. Kai tai vyksta kelis mėnesius, galima daryti prielaidą, kad vaikui nepavyksta susitvarkyti ir reikėtų ieškoti papildomos pagalbos, kreiptis į specialistus“, – nurodo M. Guptor.
