Vienas tokių atvejų – Panevėžyje, kur jaunas „Volkswagen Passat“ vairuotojas, sukdamas į kairę sankryžoje, nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio „Toyota“ vairuotojo.
Dar net vienerių metų vairavimo patirties neturintis jaunuolis tikėjosi, kad spės pasukti į kairę, tačiau neįvertino, kad šioje gatvės atkarpoje leistinas greitis yra 70 kilometrų per valandą ir atvažiuojantis „Toyota“ sankryžoje atsiras gana greitai. Laimei, žmonės per šią avariją nenukentėjo, linko tik automobilių metalas.
Išmoksta kompiuteryje, bet ne gatvėje
Visgi tokių įvykių pasitaiko gerokai dažniau. Anot Olgos Židovlenkovos, VšĮ „Amplius LT“ vairavimo instruktorės, akivaizdu, kad kompiuterių ekranuose spręsti užduotis ir žymėti, kuris automobilis sankryžą kirs pirmas, įpratę „klevai“, susidūrę su tokia pat situacija trimatėje erdvėje sutrinka.
„Klevai“, įpratę kompiuterių ekranuose spręsti užduotis ir žymėti, kuris automobilis sankryžą kirs pirmas, susidūrę su tokia pat situacija trimatėje erdvėje sutrinka.
„Pavyzdžiui, pamato, kad jiems dega žalias šviesoforo signalas, ir suka į kairę, nepagalvoję, kad reikia praleisti važiuojančius priešais. Arba mato ženklą, kad jų kelias pagrindinis, ir važiuoja nepagalvoję, kaip vyksta judėjimas sankryžoje. O įvykus eismo įvykiui prasideda įvairios Kelių eismo taisyklių (KET) interpretacijos“, – pasakojo instruktorė.
Dažnas, sako vairavimo specialistė, dabar teorijos egzaminui nusprendžia pasiruošti savarankiškai, kitaip tariant, visas situacijas „atkala“ sėdėdamas prie kompiuterio. Tačiau vienaip atrodo situacija plokštumoje, visiškai kitaip – tikroje sankryžoje.
Kurios vietos sudėtingiausios?
„Visiems „žaliems“ vairuotojams sunkiausios yra pagrindinės miestų sankryžos. Tačiau mokiniai instruktorių reikalauja važinėtis vadinamaisiais „Regitros“ maršrutais, tad privalomų pamokų skaičiaus nebeužtenka tam, kad būtų spėta nuvažiuoti į miesto centrą, prie sudėtingų vietų. O mokinys galvoja, kad jeigu jau išlaikys egzaminą, vadinasi, vairuoti mokės, nors iš tiesų – toli gražu“, – komentavo pašnekovė.
Tiesa, priekaištų ji turi ne vien jauniems vairuotojams, bet ir turintiems nemažai vairavimo stažo. Instruktorės teigimu, kas dešimtmetį keičiant vairuotojo pažymėjimą nauju būtų galima suorganizuoti vairavimo teorijos egzaminą, kad būtų primintos taisyklės.
„Pavyzdžiui, dabar naikinamos papildomos lentelės prie šviesoforų su žaliomis rodyklėmis. Tai vyksta iš dalies dėl to, kad žmonės nebemoka jomis naudotis. Tipinė klaida: kai sankryžoje degant žaliai šviesoforo sekcijai eismo dalyviai suka į kairę, o priešais, iš kitos pusės, naudodamiesi esama papildoma lentele, kiti vairuotojai suka į dešinę. Ir pastarieji įsitikinę, kad sukantys degant žaliam šviesoforo signalui privalo juos praleisti, nors KET nurodo kitaip“, – pavyzdį pateikė instruktorė.
Tarp sudėtingų „klevams“ – ir žiedinės sankryžos, iki kurių, pasak O.Židovlenkovos, dažnas mokomasis automobilis net neatvažiuoja.
„Problema ta, kad iš „Regitros“ dažnai išeina teisę vairuoti gavę žmonės, kurie mokyklose mokėsi tik tam, kad išlaikytų egzaminą. Kai tokie pradeda mokytis vairuoti, sudėtingose situacijose jiems stinga įgūdžių, todėl bandoma kažkaip išsisukti. Gerai, jei pasiseka, ir avarijos išvengiama, o jei ne – tenka prisiimti atsakomybę už eismo įvykį“, – konstatavo vairavimo specialistė.