Pats paprasčiausias atsakymas ir paaiškinimas – kiekvienu atveju reikia įdėmiai pasižiūrėti, kaip pažymėta tokia perėja ar sankirta. Jei kalbame apie horizontalų žymėjimą, dvi linijos iš stačiakampių reiškia, kad tai tėra pėsčiųjų perėja su šviesoforu, kertanti gatvę. Taigi ją eismo dalyviai turi kirsti pėsčiomis – dviratininkai privalo nulipti ir persivesti savo transporto priemonę.
Tačiau, atkreipkite dėmesį, kartais toks susikirtimas įrėmintas dviem linijom iš baltų kvadratų. Tai – dviračių takus ar dviračių juostas žymintis simbolis. Jis reiškia, kad šioje vietoje dviračių takas (arba juosta) kerta gatvę.
Taigi dviratininkai tokioje vietoje nulipti nuo savo plieninio žirgo neprivalo. Šis žymėjimas įteisintas ir Kelių eismo taisyklėse, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Štai pavyzdys, parodytas nuotraukoje: kvadratai žymi tebesitęsiantį dviračių taką.
Ekspertas: vienareikšmiško atsakymo nėra
Pasak Eduardo Kriščiūno, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko, nėra vienareikšmiško atsakymo, kada dviratininkas gali nesustoti ir nenulipti nuo dviračio. Nes KET yra palikta labai daug dviprasmybių ir sąlygų. Pvz., reikalaujama bet kokią važiuojamąją dalį kirsti tik įsitikinus, kad tai daryti bus saugu. O išvažiavimai iš kiemų irgi yra važiuojamoji dalis.
59-asis KET punktas sako, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
60-asis punktas teigia: dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Taigi, pasak E.Kriščiūno, išeitų, kad drąsiai, nenulipdamas nuo dviračio, jo vairuotojas gali kirsti tik reguliuojamose sankryžose, kur yra aiškiai matomas vien dviratininkams skirtas šviesoforas. Tokių vietų Vilniuje yra vos kelios.
Įvažiavimai iš kiemų ir posūkiai iš kelio į kiemus
Bet tai dar dar ne viskas. Pagal 102-ąjį KET punktą galima spręsti, kad iš kiemo važiuojantys į kelią automobiliai turi praleisti tik dviratininkus, bet ne keliu važiuojančias mašinas ar šaligatviu einančius pėsčiuosius:
„Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“.
O 103-asis punktas sako kad, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Kitaip tariant, turi praleisti ta pačia kryptimi keliu važiuojančius dviratininkus.
